Vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ įgyvendino tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Ekologiškas maistas ir tvarios maisto tiekimo grandinės“, kurio tikslas – skatinti ekologiško maisto gamybą ir vartojimą, plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines bei stiprinti vietos ūkininkų, bendruomenių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą.
Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER“, skatinančią vietos iniciatyvas ir tarptautinį bendradarbiavimą kaimo vietovėse.
Projekte dalyvavo partneriai iš septynių Europos Sąjungos šalių:
- Slovėnijos (projekto koordinatorius – VVG „Srca Slovenije“)
- Latvijos
- Lenkijos
- Italijos
- Suomijos
- Švedijos
- Lietuvos (VVG „Pajūrio kraštas“)
Tarptautinis bendradarbiavimas suteikė galimybę partneriams dalintis gerąja patirtimi, susipažinti su skirtingais maisto sistemų modeliais ir kartu ieškoti sprendimų, kaip skatinti tvarią maisto gamybą bei vartojimą.
Projekto finansavimas
Bendra projekto vertė siekė 441 839,09 Eur, o VVG „Pajūrio kraštas“ įgyvendinamai projekto daliai buvo skirta 81 839,00 Eur parama, finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Faktiškai gauta paramos suma sudarė 80 944,82 Eur.
Projektas buvo įgyvendinamas 2022 m. rugsėjo – 2025 m. birželio laikotarpiu.
Projekto tikslas ir tikslinės grupės
Pagrindinis projekto tikslas – didinti ekologiško maisto gamybą ir vartojimą bei skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, kartu įgyvendinant Europos Sąjungos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ principus.
Projektas buvo skirtas įvairioms tikslinėms grupėms:
- smulkiesiems ūkininkams ir maisto gamintojams
- maisto gamybos kooperatyvams
- mokykloms ir darželiams
- vietos bendruomenėms
- mokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams
- vietos savivaldos institucijoms.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunajai kartai, siekiant ugdyti supratimą apie sveiką mitybą, vietinę produkciją ir tvarią maisto sistemą.
Projekto veiklos
Įgyvendinant projektą buvo vykdomos įvairios veiklos Lietuvoje ir partnerių šalyse.
Tarptautiniai mokomieji vizitai
Projekto dalyviai lankėsi partnerių teritorijose, kur susipažino su vietos ūkių, kooperatyvų ir bendruomenių patirtimi.
Vizitų metu:
- Italijoje buvo lankomi ekologiniai uogų, daržovių ir galvijų ūkiai, pristatytos vietinių produktų tiekimo sistemos viešajam maitinimui bei ūkininkų bendradarbiavimo modeliai.
- Latvijoje dalyviai susipažino su trumpųjų tiekimo grandinių kūrimo praktika, lankė putpelių, sūrių, avių pieno produktų ir kitus inovatyvius ūkius.
- Slovėnijoje buvo pristatyti vietos maisto gamintojų projektai, edukaciniai ūkiai ir regioniniai produktai, turintys kokybės sertifikatus.
Vizitų metu buvo analizuojami kooperacijos modeliai, vietos produktų rinkodara, tvarios gamybos sprendimai bei bendruomenių įsitraukimas į vietos maisto sistemas.
Konferencijos ir diskusijos
Projekto metu organizuotos tarptautinės ir vietos konferencijos, kurių metu dalyviai diskutavo apie:
- vietinių produktų naudojimą viešajame maitinime
- ekologiško ūkininkavimo plėtrą
- trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimą
- vietos ūkininkų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis.
Taip pat surengtos trys apvalaus stalo diskusijos, kuriose dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės, ūkininkų ir švietimo įstaigų atstovai. Diskusijų metu buvo svarstoma elektroninės maisto sistemos mokykloms ir darželiams kūrimo galimybė.
Švietimo ir edukacinės veiklos
Svarbi projekto dalis buvo skirta jaunimo švietimui.
Veiviržėnų gimnazijos mokiniams ir jų tėvams buvo organizuotas edukacinių išvykų ciklas į:
- Biochemijos ir technologijos laboratoriją Babtuose
- Kauno technologijos universiteto Maisto institutą
- UAB „Ekofrisa“.
Šių veiklų metu dalyviai galėjo iš arti susipažinti su maisto technologijomis, ekologiškos produkcijos gamyba ir tvarios mitybos principais.
Projekto metu taip pat sukurtas mokomasis filmukas apie trumpąsias maisto tiekimo grandines ir jų naudą vartotojams.
Pasiekti rezultatai
Įgyvendinant projektą pasiekti konkretūs rezultatai:
- suorganizuoti 9 renginiai, kuriuose dalyvavo 503 dalyviai;
- sukurtas mokomasis filmukas apie trumpąsias maisto tiekimo grandines;
- sustiprintas tarptautinis partnerių tinklas;
- sukurtos prielaidos vietos maisto sistemų plėtrai Klaipėdos rajone.
Be to, projekto metu suformuota tarptautinė gerosios patirties mainų platforma, leidžianti partneriams ir ateityje tęsti bendradarbiavimą bei dalintis inovatyviais sprendimais maisto sektoriuje.
Projekto nauda regionui
Projektas prisidėjo prie kelių svarbių pokyčių:
- padidėjo vietos ūkininkų informuotumas apie kooperacijos ir trumpųjų tiekimo grandinių naudą;
- sustiprėjo bendradarbiavimas tarp ūkininkų, bendruomenių ir švietimo įstaigų;
- jaunimas įtrauktas į diskusijas apie sveiką mitybą ir vietos produktų vartojimą;
- išplėstos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas leidžia sutrumpinti kelią nuo gamintojo iki vartotojo, sumažinti transportavimo poveikį aplinkai ir užtikrinti šviežesnį bei kokybiškesnį maistą.
Tvarus žingsnis į ateitį
Tarptautinis projektas „Ekologiškas maistas ir tvarios maisto tiekimo grandinės“ parodė, kad vietos bendruomenės, ūkininkai ir institucijos gali veikti kartu, kurdami tvaresnę maisto sistemą.
Įgyta patirtis ir užmegzti ryšiai su partneriais Europoje sudaro prielaidas tolimesniems projektams, naujoms iniciatyvoms ir dar glaudesniam bendradarbiavimui, kuris prisidės prie sveikesnės visuomenės ir tvaresnės regiono plėtros.
Projekto kulminacija – baigiamoji konferencija Brožiuose
Svarbiausia projekto dalis tapo baigiamoji praktinė konferencija „Trumpa grandinė – ilgalaikis poveikis sveikatai“, surengta 2025 m. gegužės 30 d. Brožiuose. Konferencija tapo projekto veiklų apibendrinimu ir platforma pristatyti pasiektus rezultatus, gerąsias patirtis bei praktinius pavyzdžius iš Lietuvos ir partnerių šalių.
Renginį organizavo VVG „Pajūrio kraštas“ kartu su VšĮ „Samtis sveikatos“, o jame dalyvavo ūkininkai, bendruomenių atstovai, mokyklų ir savivaldybės atstovai, projekto partneriai bei kiti sveiko ir vietinio maisto tema besidomintys dalyviai.
Konferencijos metu buvo pristatyti projekto rezultatai, aptartos trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo galimybės Lietuvoje bei dalintasi tarptautine patirtimi, sukaupta bendradarbiaujant su partneriais iš kitų Europos šalių.
Praktinės edukacijos ir vietinių produktų pristatymai
Baigiamoji konferencija išsiskyrė ne tik pranešimais, bet ir praktinėmis veiklomis. Dalyviai turėjo galimybę dalyvauti „ragautuvėse“ – edukacinėse degustacijose, kuriose buvo pristatyti įvairūs vietos ūkininkų ir gamintojų produktai.
Renginio metu buvo galima:
- susipažinti su mažiau įprastais, bet vertingais produktais – kaštainiais, lubinais, kanapėmis,
- paragauti elnienos, fermentuotų gėrimų, vietinių aliejų,
- sužinoti daugiau apie smidrų, šitake grybų, obuolių sidro acto ir kitų vietinių produktų gamybą bei panaudojimą.
Šios edukacijos leido dalyviams ne tik paragauti produktų, bet ir sužinoti jų auginimo, perdirbimo bei panaudojimo galimybes.
Bendruomenės, ūkininkų ir vartotojų dialogas
Konferencija tapo svarbia erdve dialogui tarp ūkininkų, vartotojų, švietimo įstaigų ir vietos valdžios.
Diskusijose buvo aptariama:
- kaip stiprinti vietinių produktų vartojimą,
- kaip skatinti mokyklas ir darželius naudoti vietinių ūkių produkciją,
- kokių priemonių reikia trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai Lietuvoje.
Renginio dalyviai pabrėžė, kad trumpa maisto tiekimo grandinė ne tik skatina vietos ekonomiką, bet ir užtikrina šviežesnį, kokybiškesnį ir sveikesnį maistą vartotojams.
Projekto rezultatų įprasminimas
Baigiamoji konferencija tapo simboliniu projekto užbaigimu ir kartu naujų iniciatyvų pradžia. Joje pristatyti projekto metu sukurti rezultatai – sukaupta tarptautinė patirtis, užmegzti partnerystės ryšiai ir vietos bendruomenėse įgyvendintos iniciatyvos.
Projektas parodė, kad tvarios maisto sistemos kūrimas prasideda nuo bendradarbiavimo – tarp ūkininkų, vartotojų, švietimo įstaigų ir savivaldos. Būtent toks bendradarbiavimas leidžia kurti trumpesnį kelią nuo ūkininko iki vartotojo ir stiprinti vietos ekonomikos gyvybingumą.