Patirtinis vizitas įgyvendinant projektą „Sumanaus kaimo modelis“
Spalio 24–25 dienomis Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ valdybos ir asociacijos nariai, bendruomenių lyderiai bei partneriai dalyvavo dviejų dienų išvykstamajame vizite į Vilniaus rajoną. Kelionės tikslas – susipažinti su vietos bendruomenių ir verslo sėkmės pavyzdžiais, atspindinčiais sumanaus kaimo idėjas bei stiprinančiais tarpbendruomeninį bendradarbiavimą.
Vizitas organizuotas pagal projektą „Sumanaus kaimo modelis – vietos bendruomenių stiprinimas per edukacijas, verslumą ir partnerystę“, finansuojamą pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai priemonę.
Tradicijų centras „Būties ratu“
Kelionė prasidėjo nuo apsilankymo Tradicijų centre „Būties ratu“, įsikūrusiame Kuprioniškių kaime (Vilniaus r.). Šį centrą įkūrė Rita Balkutė – žolininkė, etnologė, kino kūrėja ir viena ryškiausių lietuvių liaudies medicinos tyrinėtojų.
Vos įžengus į šią erdvę, keliautojus pasitiko rami žolynų kvapų ir senųjų tradicijų atmosfera. Čia kiekvienas augalas turi savo istoriją, o kiekviena istorija – savo pamoką. Rita Balkutė pasitiko svečius pasakodama, kaip per dešimtmečius rinko žinias apie vaistažoles, keliaudama po Lietuvą ir susitikdama su senųjų gydymo tradicijų žinovais.
Rita Balkutė jau daugiau nei 30 metų keliauja po Lietuvą, rengia ekspedicijas ir kuria antropologinius filmus apie žolininkus, užkalbėtojus, raganas, burtininkus, gydymą augalais ir magiją. Ji rašo knygas, publikuoja straipsnius Lietuvoje ir užsienyje, o jos vardas įrašytas ir Tautinio paveldo meistrų sąraše – ji sertifikuota kaip tradicinės augalininkystės meistrė.
Jos sertifikuoti 85 tautinio paveldo produktai – nuo žolelių ir uogų mišinių iki gydomųjų nuovirų – ne tik išsaugo senąsias tradicijas, bet ir įkvepia naujus verslus remtis gamtos išmintimi.
Kelionės dalyviai klausėsi istorijų apie augalų gydomąsias galias, ragavo įvairių arbatų, sužinojo, kaip senovėje žmonės gydė kūną ir sielą, bei pajuto, kad tradicijos gali būti gyvos, jei jas perduodame per patirtį.
Šumsko dvaras – pietūs istorijos ir kūrybos apsuptyje
Po įkvepiančio pirmojo vizito kelionės dalyviai pasuko Vilniaus rajono link, kur laukė antrasis sustojimas – Šumsko dvaras.
Dvaras stūkso Šumsko miestelyje, netoli pasienio su Baltarusija, apsuptas šimtamečių medžių, tyliai pasakojančių savo istorijas. Vos privažiavus, atsiveria vaizdas – didingas, bet jaukus dvaro pastatas, apglėbtas senų liepų ir ramybės.
Šumsko dvaras mena kelis šimtmečius. Kadaise čia buvo didikų valdos, o šiandien – tai atgimimo vieta, kur istorija susitinka su menu ir bendruomeniškumu. Dvarą naujam gyvenimui prikėlė kūrybinė pora – režisierė Inesa Kurklietytė ir aktorius Ramūnas Abukevičius. Jie ne tik atnaujina rūmus, bet ir siekia paversti šią vietą kultūros bei kino traukos centru.
Pasivaikščioję po dvaro parką, Pajūrio VVG keliautojai grožėjosi restauruojamais pastatais, klausėsi pasakojimų apie buvusius savininkus, apie dvaro klestėjimo laikus ir apie tai, kaip iš griuvėsių pamažu kyla naujas kultūrinis centras.
Po pažintinės ekskursijos dalyviai buvo pakviesti pietauti dvaro salėje. Pietų metu netrūko šurmulio ir šypsenų – prie bendro stalo skambėjo pokalbiai apie matytus projektus, dalijimasis įspūdžiais, naujos idėjos ir planai. Šumsko dvaras paliko neišdildomą įspūdį – ne tik savo architektūra ar istorija, bet ir žmonių užsidegimu jį atgaivinti.
Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija – bendruomenės stiprybės pavyzdys
Toliau kelionės dalyviai aplankė Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugiją, kuri garsėja aktyvia veikla ir stipriu bendruomeniškumo jausmu. Ši asociacija – ne tik saugumo garantas rajono gyventojams, bet ir vietos iniciatyvų variklis, telkiantis savanorius, jaunimą bei partnerius bendriems tikslams.
Draugija įgyvendina įvairius socialinius ir švietėjiškus projektus, tarp jų – „Tvirtas tu – tvirta bendruomenė“, kurio esmė – ugdyti žmonių atsakomybę už savo aplinką, skatinti pilietiškumą ir tarpusavio pagalbą. Ši veikli organizacija tapo pavyzdžiu, kaip savanoriškas darbas gali virsti ilgalaikiu socialiniu poveikiu – čia ne tik mokoma saugumo ir prevencijos, bet ir kuriamos užimtumo galimybės, vykdomos kūrybinės dirbtuvės, organizuojami susitikimai su gyventojais.
Bendravimas su savanoriais atskleidė, kad stipri bendruomenė kuriama ne vien infrastruktūros ar projektų pagalba, bet visų pirma – žmonių pasiryžimu veikti dėl kitų.
Keturiasdešimt Totorių kaimas – gyva istorijos ir tradicijų dvasia
Toliau kelionės maršrutas vedė į Keturiasdešimt Totorių kaimą, esantį Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje – vieną seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje, kurios ištakos siekia XIV–XV amžius. Šis kaimas – ne tik svarbus istorinis objektas, bet ir gyvas kultūros paveldas, kuriame iki šiol puoselėjamos senosios tradicijos ir bendruomeniškumo dvasia.
Kaimo vardą gaubia sena legenda – pasakojama, jog vienas totorius turėjęs keturias žmonas, o kiekviena jų susilaukė dešimties sūnų. Taip ir atsiradęs pavadinimas „Keturiasdešimt Totorių“.
Šiandien kaime išlikusi medinė mečetė, senosios totorių kapinės – mizaras, o bendruomenės nariai rūpinasi jų išsaugojimu bei atnaujinimu. Apsilankymas čia tapo tarsi kelione laiku – vietos gyventojai dalijosi pasakojimais apie savo protėvius ir apie tai, kaip tradicijos išlieka gyvos, kai jomis dalijamasi su kitais.
Totorių šeimos čia rengia edukacijas, pristato totoriškos virtuvės paslaptis, kviečia paragauti garsiojo šimtalapio, „džaimos“ ar „šytos“ patiekalų, gaminamų pagal senovinius receptus. Pajūrio VVG keliautojus sužavėjo šios bendruomenės svetingumas ir paprastumas – kiekvienas sutiktas žmogus tarsi gyvas istorijos liudininkas.
Antroji diena – kūrybos ir bendruomeniškumo atradimai
„Džiaugsmo dirbtuvės“ – kai kūryba tampa džiaugsmu
Antroji vizito diena prasidėjo „Džiaugsmo dirbtuvėse“ – vietoje, kur susilieja menas, technologijos ir kulinarija. Čia viskas dvelkia kūrybine energija – gimsta netikėti skoniai, formos ir idėjos.
Šios dirbtuvės garsėja inovatyviais užsiėmimais, kuriuose pasitelkiami maisto spausdintuvai. Dalyviai stebėjo, kaip maistas tampa kūrybos procesu, dalyvavo edukacijoje, po kurios laukė meduolių degustacija. Ši vieta parodė, kad inovacijos gali būti šiltos, įtraukiančios ir bendruomeniškos.
Maišiagalos tradicinių amatų centras
Toliau grupė pasuko į Maišiagalą, kur istoriniame Houvaltų dvare įsikūręs tradicinių amatų centras. XIX a. pabaigos dvaro rūmai šiandien tapo gyva erdve, kurioje vietos amatininkai perduoda senąsias tradicijas – nuo verbų pynimo ir keramikos lipdymo iki muilo gamybos ar medžio drožybos.
Čia Pajūrio VVG atstovai išvydo, kaip tradiciniai amatai tampa bendruomeniško buvimo ir kūrybos dalimi. Centras priminė, kad sumanaus kaimo modelis gali būti grindžiamas ne vien modernumu, bet ir pagarba kultūrai bei tradicijoms.
Melkio mokykla – kai mokymasis susilieja su gyvenimu
Toliau kelionės maršrutas vedė į Melkio mokyklą, įsikūrusią netoli Pikeliškių, tarp kalvų ir miškų. Tai išskirtinė bendruomeninė mokykla, kurioje mokymasis susilieja su gamta, vertybėmis ir kasdieniu gyvenimu.
Melkio mokykla veikia kaip didelė šeima – čia vaikai ir mokytojai kartu mokosi, kuria, dirba ir gyvena. Pamokos dažnai vyksta lauke, o diena prasideda valandos trukmės sportu ir maudynėmis prūde, nepaisant oro ar metų laiko. Šis ritualas stiprina kūną, sielą ir bendrystės jausmą.
Mokyklos filosofija paremta gyvenimu pagal vertybes – čia skatinamas darnus santykis su gamta, laikomasi ekologiškos mitybos principų, gaminamas vegetariškas ir veganiškas maistas, rūšiuojamos atliekos, ugdomas atsakingas požiūris į aplinką.
Pajūrio VVG atstovus sužavėjo šios mokyklos bendruomeniškumas ir kūrybiškumas. Melkio mokykla atskleidė, kad įmanoma sukurti vietą, kur mokymasis tampa gyvenimo būdu, o bendruomenė – tikruoju ištekliumi.
Vilniaus rajono VVG projektas „Tinklas TEN“ – bendradarbiavimo ir augimo jungtis
Vizito pabaigoje dalyviai susitiko su Vilniaus rajono vietos veiklos grupės atstovais, kurie pristatė įgyvendinamą projektą „Tinklas TEN“ – bendrą iniciatyvą, vienijančią kelias Lietuvos vietos veiklos grupes. Projekto pavadinimas „TEN“ simbolizuoja tris ramsčius – Turizmą, Ekologiją ir Natūralumą, kurie tampa pagrindu tvariam kaimo augimui ir regionų bendrystei.
Ši iniciatyva apjungia bendruomenes, verslus ir kultūros veikėjus, siekiant sukurti bendrą turizmo tinklą – vietas, maršrutus ir paslaugas, jungiančias gamtą, paveldą ir žmogų. Dalyviai išgirdo apie sukurtas vertės grandines, edukacinius maršrutus ir partnerystes tarp rajonų, kurios leidžia keliautojams atrasti kaimą kaip gyvą, šiuolaikišką ir svetingą erdvę.
Projekto pristatymas tapo prasmingu viso vizito akcentu – jis parodė, kad sėkmingos idėjos gimsta iš dalijimosi ir atvirumo. „Tinklas TEN“ įkūnija tą patį principą, kuris lydėjo visą Pajūrio VVG kelionę – sumanus kaimas kuriamas ne vien investicijomis ar technologijomis, o žmonėmis, jų vertybėmis, kūrybiškumu ir noru veikti kartu.
Dviejų dienų kelionė po Vilniaus rajoną tapo daugiau nei tik mokomuoju vizitu – tai buvo įkvėpimo, patirties ir bendrystės kelias. Pajūrio VVG nariai iš arčiau pamatė, kaip sumanaus kaimo idėja gyvena įvairiose formose: tradicijų išsaugojime, verslumo dvasioje, švietimo inovacijose ir socialiniuose projektuose.
Kiekviena aplankyta vieta – nuo žolynų aromatu dvelkiančio Tradicijų centro iki kūrybingos Melkio mokyklos ar bendruomeniškos ugniagesių draugijos – atskleidė tą pačią tiesą: kaimo stiprybė slypi žmonėse, kurie kuria su meile.
Iš šios kelionės visi išsivežė ne tik naujų idėjų, bet ir tikėjimą, kad sumanaus kaimo modelis gali būti kuriamas čia ir dabar – kiekviename žingsnyje, kiekvienoje bendruomenėje, kiekviename žmoguje…
