Rugsėjo pabaigoje nuskambėjo teritorinio bendradarbiavimo projekto „Maistas, kurį galima valgyti“ paskutinis akordas – baigiamoji konferencija Gargžduose. Nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės šiuo projektu, kuriame dalyvavo penkių rajonų vietos veiklos grupės (VVG), o pagrindinis vedlys – projekto rengėja ir koordinatorė – Klaipėdos rajono vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Nuoširdžiai dėkojame projekto parneriams ir dalyviams už sėkmingai įgyvendintą projektą!
Kooperacija – nauda visiems
Bet apie viską nuo pradžių. Kokie buvo mūsų penkių VVG tikslai, pradedant šį originalų bendradarbiavimo projektą apie maistą, kurį galima valgyti?
Kaip akcentavo Raimonda Damulienė, VVG „Pajūrio kraštas“ VPS administravimo vadovė, svarbių tikslų ir uždavinių buvo ne vienas. Pirmiausia, sukurti penkių partnerių neformalią partnerytės grupę, tampant jungtimi tarp vietos augintojų, perdirbėjų ir vartotojų. Taip pat bendradarbiauti ir išbandyti platesnio veikimo modelį; siekti proveržio ir paskatinti bei padėti smulkiesiems ūkininkams ir perdirbėjams suvokti šiuolaikinės kooperacijos naudą, paskatinti potencialius pareiškėjus būti aktyvesniems, pasinaudoti parama, kuri teikiama per VVG.
Kas buvo padaryta? Dalyviams iš penkių rajonų buvo surengti 30 dienų (240 val.) mokymai, organizuoti mokomieji vizitai į Sodininkystės ir daržininkystės institutą Babtuose, žemės ūkio kooperatyvą „Pienas. LT“, KTU maisto institutą, buvo sukviestos penkios lauko dienos įvairiuose ūkiuose, surengtos šešios konferencijos ir sukurtas penkių projekto partnerių teritorijų vietos išteklių žemėlapis „Ūkininkų birža“.
Kas pasiekta? Išsiaiškinome ūkininkų, žemės ūkio produktų perdirbėjų problemas ir lūkesčius; padėjome užmegzti bendradarbiavimo ryšius tarp skirtingų rajonų augintojų ir perdirbėjų; suteikėme vertingų teorinių ir praktinių žinių ūkininkams, tiesiogiai pritaikomų kasdienėje veikloje; parodėme geriausius pavyzdžius, pažangaus ir inovatyvaus veikimo galimybes, alternatyvas įprastam ūkininkavimui; pamokėme verslumo; paskatinome ūkininkus patiems imtis perdirbimo, kurti šeimos ūkius, išlaikant jaunus žmones kaime; sudarėme galimybes ūkininkams parduoti, o vartotojams nusipirkti kokybiškos produkcijos „Ūkininkų biržoje“, sutikome puikių ir aktyvių žmonių kiekviename rajone!
Už sėkmingą projekto įgyvendinimą R. Damulienė padėkojo projekto kuratorei, VVG „Pajūrio kraštas” administratorei Jūratei Vasiliauskienei ir projekto parneriams bei aktyviems dalyviams.
Projekto partneriai: asociacija „Lamatos žemė“ (Šilutės r.), Plungės rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija, Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupė.
„Pajūrio krašto“ parengto projekto priemonės buvo finansuojamos iš 2014-2020 metų programos priemonės „LEADER“ veiklos srities „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“.
Sukurtas interaktyvus ūkių žemėlapis
Baigiamojoje projekto „Maistas, kurį galima valgyti“ konferencijoje Gargžduose susirinko per 200 dalyvių, buvo pristatyti geriausi ekologiško maisto gaminimo ir vartojimo pavyzdžiai, pasidalinta patirtimi, naujausia informacija apie ekologiškų ūkių sertifikavimą, žemės ūkio ir smulkaus verslo finansavimo galimybes. Surengta natūralių kaimiškų, ekologiškų produktų mugė, joje dalyvavo penkių rajonų (Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Plungės rajonų) atstovai, visi buvo pavaišinti sveikuolišku daržovių troškiniu, kurį pagamino Brožių virtuvė.
Smagu pasidžiaugti mūsų bendro darbo rezultatu – startavusia interneto svetaine ukininkubirza.lt. Tai interaktyvus net 50 Vakarų Lietuvos ūkių žemėlapis su išsamia informacija, kur galima įsigyti itin kokybiškų, ekologiškų pieno, mėsos produktų, daržovių, uogų, vaisų, medaus.
Tikimės, kad žemėlapis nuties tvirtus tiltus tarp ūkininkų ir vartotojų, kaimo ir miesto, padės visiems greičiau, patogiau orientuotis kokybiško, natūralaus maisto rinkoje ir bus abipusiai naudingas.
Dėmesio centre – vartotojai
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, sveikindamas konferencijos dalyvius, taip pat pažymėjo, kad būtent vartotojai yra pagrindinis ekologiško maisto paklausos variklis, nes ūkininkai yra pasiruošę gaminti, jei tik vartotojas atsigręš į jų pusę. Meras palinkėjo visiems neprarasti entuziazmo ir tikėjimo, kad vietoje užaugintas ekologiškas maistas ras kelią į vartotojų virtuves.
Kad reikia šviesti visuomenę, remti ekologinius ūkius, ir kartu investuoti į naujausias technologijas pritarė ir konferencijoje dalyvavusi Kristina Šermukšnytė –Alešiūnienė, VšĮ „Agrifood Lithuania“ direktorė. Pasidžiaugusi iniciatyviomis vietos veiklos grupėmis, K. Šermukšnytė – Alešiūnienė pabrėžė, kad strategija „Nuo lauko iki stalo“ neveiks, kol vartotojai nebus pasiruošę mokėti brangiau už sveikesnį, natūralesnį maistą.
„Maisto gamyba turėtų būti prioritetas valstybėje, tačiau to nėra, nors šis sektorius sudaro 7 proc. BVP. Būtina keisti šią situaciją, pasitelkti mokslą, startuolius, naujas technologijas, tam yra visos finansinės galimybės, kuriomis gali pasinaudoti tiek ūkininkai, tiek smulkusis kaimo verslas“,- sakė „Agrifood Lithuania“ vadovė.
Diegia inovacijas
Kad naujos inovacijos žemės ūkyje drąsiai skinasi kelią ir jau užkariauja rinką, ne iš piršto laužti žodžiai. Jaunoji ūkininkų karta drąsiai imasi naujų iniciatyvų.
„Pajūrio krašto“ surengtoje konferencijoje savo sėkmingo verslo istorija pasidalijo kaunietis inžinierius Marius Krutulis. Jis augina žalumynus šiltnamiuose visus metus, nenaudodamas jokių cheminių preparatų, net nuo kenkėjų apsigina natūraliomis priemonėmis. Įdomus pats auginimo būdas – augalai auga vertikaliose sistemose, tarsi aukštose metalinėse lentynose, kurioms prižiūrėti reikia mažiau vandens, darbo jėgos, nes viskas automatizuota.
Dėl klimato kaitos ūkininkauti natūraliomis sąlygomis vis sunkiau, nes ištinka sausros ar ilgalaikės liūtys. Pasak M. Krutulio, jo vertikaliame ūkyje užauginti bazilikai, petražolės ar kiti žalumynai savo maistinėmis savybėmis nenusileidžia augantiems natūraliomis sąlygomis. Šiuo metu įmonės „Daržulis“ produkcijos galima įsigyti ne viename prekybos centre. Įmonės vadovo teigimu, tikimasi artimiausiu metu gauti ir ekologiškos produkcijos sertifikatą. M. Krutulis mielai teikia konsultacijas ir kitiems, nes jo įsitikinimu, išmanūs sprendimai yra Lietuvos daržininkystės ateitis.
Darželyje – tik ekologiškas maistas
Ne ką mažiau konferencijos dalyvius nustebino Ukmergės lopšelio – darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė. Pasirodo, šiame darželyje jau net penkerius metus vaikai valgo tik iš ekologiškų produktų pagamintus patiekalus. Kuo toliau direktorė pasakojo, tuo labiau stebėjosi klausytojai. „Žiogelis“ buvo pirmas darželis Lietuvoje, nusprendęs maitinti vaikus ekologiškai, o tokių dabar yra jau septyni. Vaikai valgo prie dailiai serviruotų stalų, ant kurių visada būna patiekta bent trijų rūšių supjaustytų daržovių. Mažieji pasirenka tas daržoves, kurias mėgsta ir noriai jas valgo. Pasak darželio vadovės, vaikai nemėgsta sumaišytų salotų, jiems labiau patinka atskirai supjaustytos daržovės. Be pagrindinių patiekalų vaikai valgo daržoves, žirnių daigus, uogas, riešutus, labai mėgsta sumuštinukus su putpelių kiaušiniais. Valgymo metu jie patys įsipila kiek nori mėgstamų gėrimų (vandens, sulčių, avižų gėrimo), juos geria iš makaronų pagamintais šiaudeliais, kuriuos dažnas ir suvalgo, nes skanūs. Žiemą darželyje valgomos raugintos daržovės.
Valgiaraščiui skiriamas didelis dėmesys, jis nuolat atnaujinamas, derinamas su tėvais ir vaikais, sveikuoliškų valgių receptų mokomasi iš mitybos specialistų, profesionalių virtuvės šefų. Darželinukai kieme patys augina ekologiškų daržovių lysvelių, jas laisto ir ravi, kaupia kompostą, turi net savo sliekyną, mokosi tvarkyti atliekas ir tausoti gamtą. Pasak B. Jucevičienės, išgirdus, kad vaikai nežino, kaip atsiranda rauginti kopūstai, vaikams buvo surengta rauginimo pamoka. „Žiogeliai“ labai mėgsta sukiotis virtuvėlėje, mokosi gaminti vaisių desertus, patys išsikepa sveikuoliškų sausainukų.
„Mūsų vaikai jau supranta, kad nereikia vartoti cukraus, maistas sveikas, nes nesaldus. Dažnai mūsų klausia, iš kur tas ryžtas imtis naujovių, juk papildomų lėšų už tai negauname, galėtume gyventi kaip ir visi. Džiaugiuosi savo komanda, kuri užsibrėžė tikslą, kad vaikai augtų sveiki, ir labai džiugu, kada matome rezultatus“,- sakė B. Jucevičienė. Tik, pasak direktorės, labai reikia šios sveikuoliškos veiklos tęstinumo, kad ir toliau mokykloje bei namuose vaikai maitintųsi taip pat gerai ir sveikai kaip darželyje.
Mityba – tarp valstybės prioritetų?
Kaip paskatinti visuomenę vartoti daugiau ekologiškų produktų? Viešosios įstaigos „Ekoagros“ Telšių filialo vadovas Darius Šion pasidalino mintimis, jog ekologiškų produktų vartojimą paskatintų dideli valstybiniai užsakymai. Pavyzdžiui, būtų užsakomos dideliais kiekiais daržovės kariuomenei, mokykloms, darželiams, ligoninėms. Tuomet ūkininkai, žinodami poreikį, augintų daugiau ekologiškos produkcijos, jos rinka suaktyvėtų, vartotojams būtų didesnė pasiūla ir palankesnės kainos.
„Kiekvieno mūsų elgesys gali keisti aplinką ir visą pasaulį. Kažkada visas mūsų maistas buvo ekologiškas, ir visi buvo pavalgę“,- sakė D. Šion.
Kartu ir sotus, ir alkanas
Gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė pasidalino įžvalgomis apie mūsų mitybos bėdas. Esmė yra ta, kad prisivalgome sočiai, tačiau vartodami smarkiai perdirbtą maistą, negauname reikalingų organizmui medžiagų.
„ Mūsų ląstelės badauja, o kūnas plečiasi. Dažnai ant stalo –maistas, kuris pagamintas iš „kažko“, ko mūsų organizmas nebeatpažįsta. Tai didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktai, su cukraus ir riebalų pertekliumi. Pastarąjį dešimtmetį itin išaugo tokio perdirbto maisto pasiūla, o kartu ir vartojimas. Tokie produktai negali būti sveiki“,- sakė I. Kuodienė. Anot jos, baisiausia, kad tokį maistą siūlome ir vaikams. Šiuolaikinio vaiko netinkamą mitybą, specialistės teigimu, būtų galima apibūdinti taip: persivalgęs, bet nepamaitintas. Kas dėl to kaltas? Pasiūla, prieinamumas, reklama, aplinkos įtaka, „mada“, skonis ir skonio stiprikliai, nuobodulys ir emocijų slopinimas, įpročiai.
Mitybos specialistė pataria vaikų mityboje labiau vartoti nekrakmolingas daržoves, pilno grūdo produktus, desertui – uogas ir vaisus. Taip pat valgyti kiaušinius, varškę, mėsą, žuvį, įvairias sėklas, riešutus, raugintus pieno ir daržovių produktus. Į racioną įtraukti kuo daugiau natūralių, ekologiškų, neperdirbtų produktų, gerųjų riebalų šaltinių. Pasa I. Kuodienės, kiekvieno valgymo metu augančiam organizmui svarbu gauti baltymų, todėl vaiko lėkštėje turėtų būti produktų įvairovė.
Mitai ir tiesa apie pieną
Apie maistą sklando daug įvairių mitų, pavyzdžiui, apie pieną, sveika ar ne jį vartoti. Maisto technologė, dietologė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė išskyrė kelias problemas, dėl kurių vertėtų atsisakyti ar riboti pieno bei jo produktų vartojimą. Tai laktozės netoleravimas, alergija pieno baltymui kazeinui, dėl sočiųjų riebalų, gyvūninės kilmės riebalų, cukraus ir druskos pertekliaus. Ar tikrai produktai be laktozės yra sveikiau? Ką geriau rinktis: natūralų ar lydytą sviestą?
Pasak R. Bogušienės, laktozė yra pieno cukrus, kurią mažiau toleruojame būdami vyresni. Iš produkto atskyrus laktozę, įdedamas dirbtinis saldiklis, ar tai sveikiau, pagalvokime patys. Produktus be laktozės reikia rinktis tik tiems, kas tikrai jos netoleruoja, jaučia virškinimo sutrikimus. Tas pats dėl sviesto – mitas, kad lydytas esą sveikiau, nes pastarasis daugiau perdirbtas, atlaikęs aukštą temperatūrą.
Taip pat vyksta nuolatiniai svarstymai: kas naudingiau organizmui – liesi ar riebūs pieno produktai? Pasak L. Bogušienės, geriau rinktis pusriebius, natūralesnius pieno produktus, galima ragauti ir sviesto, grietinės (geriau keisti į graikišką jogurtą), bet labai saikingai. Sveikatai palanku vartoti raugintus pieno produktus. Iš liesų produktų mažiau naudos. Tikėtina, kad dėl smarkaus perdirbimo, „liesinimo“, įvairių priedų pieno produktų sudėtyje žmonijoje ir atsirado jo netoleravimo, alerginių reakcijų problemos.
Pasak R. Bogušienės, šviežio pieno suvartojimas mažėja, ir kartu mūsų organizme mažėja medžiagų, kurios skaido laktozę. Specialistės teigimu, be pieno produktų gyventi galime, tačiau neverta atsisakyti produkto (jei tam nėra tikrai svarbios priežasties), kuris yra puikus baltymų, kalcio, gerųjų bakterijų šaltinis.
Maistas maistui nelygu
Net ir sveiku laikomas maistas gali būti nelabai naudingas mūsų organizmui. Pavyzdžiui, kuo skiriasi laukuose besiganančio ir fermoje grūdais šeriamo jautuko mėsa? Arba kiaušiniai – padėti narvuose ar laisvėje gyvenančių vištų?
Gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė pataria renkantis maisto produktus ieškoti kuo geresnės jų kokybės, nes skirtingomis sąlygomis užauginti produktai išties skiriasi savo sudėtimi ir maistingumu. Pasak I. Kuprevičiūtės, kokybiškų produktų jau yra ir mūsų parduotuvėse, juos tiekia atsakingos įmonės, ūkiai.
Mitybos specialistė pataria valgyti savame krašte užaugintas daržoves pagal sezoniškumą – jos pačios naudingiausios mūsų organizmui. „Reikia suprasti, kad atvežtiniai produktai ilgiau gulėję sandėliuose, yra labiau apdoroti chemiškai. Sezono metu brokolyje daugiau C vitamino negu atvežtinėje citrinoje. Rudenį kopūstų, moliūgų, cukinijų sezonas, rinkimės juos, nes šios daržovės daugiausia prikaupusios naudingų medžiagų. Esame gamtos dalis, puoselėkime save ir kartu visą gamtos bendruomenę“,- sakė I. Kuprevičiūtė.
Lėtasis maistas grumiasi su greituoju
Pasak žinomos mitybos specialistės I. Kuprevičiūtės, pasaulyje kyla kova už kokybišką vietinį maistą, atsisakant pasaulinių tinklų produkcijos, kuri, švelniai tariant, nėra vartotina kaip geras maistas. Šiemet JAV uždraudė prekiauti šlamštmaisčiu parduotuvėse prie kasų, Vokietijoje vyksta diskusijos, kad reikėtų uždrausti greitojo maisto reklamą. Pasaulyje vis stiprėja lėtojo maisto judėjimas, kurio pradžia Italijoje, vietiniams sukilus dėl to, kad „macdonaldai“ išstumia tradicinį italų maistą.
Lėtojo maisto šalininkai sako, jog žmonių visuomenėms prireikė tūkstančių metų, kad išvystytų šią turtingą maisto kultūrų įvairovę, ir visa tai gali būti prarasta per kelias kartas, jei nebus imtasi veiksmų joms išsaugoti.
Palaikykime vietos ūkius
Kad būtume sveikesni, nesirgtume senelių ligomis dar būdami jauni, turime pradėti keistis. Pasak I. Kuprevičiūtės, turime praminti naujus takus, kasdien daryti teisingą pasirinkimą tiek perkant, tiek dedant maistą ant šeimos stalo. Maistas, kurį galima valgyti – yra tai, nuo ko turime pradėti visi. Būtina šviesti žmones, solidarizuotis su ūkininkais, gaminančiais ekologišką maistą, nusigręžti nuo anoniminio pasaulinių tinklų maisto vartojimo, važiuoti pirkti maistą į ūkius, į specializuotas vietines sveiko maisto parduotuves, pažinti gamintojus, užmegzti su jais ryšį, ir valgyti sočiai, skaniai ir svarbiausia – sveikai.
Konferencijoje „Maistas, kurį galima valgyti“ teigiamai įvertinta vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ iniciatyva telkti, šviesti, skatinti ūkininkus, smulkųjį kaimo verslą auginti, perdirbti ekologišką produkciją, informuoti vartotojus sukuriant naujas šiuolaikiškas priemones – skaitmeninę platformą ukininkubirza.lt.
Atsiliepimai
MB „Rauginta“ vadovė Alanta Zapalskienė: „Mokymai, kuriuos ūkininkams organizavo vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ man buvo lyg tyro oro gurkšnis, sustiprėjo mano tikėjimas tuo, ką darau, nes pamačiau, kad tokių pasišventusių šiam darbui žmonių, ragais ir nagais įsikibusių į žemę, dirbančių nuo aušros iki sutemos, yra daug. Jie ant savo gležnų pečių, bet ant tvirtų kojų laiko didelę dalį Lietuvos. Ačiū, jums mielieji, kurie mus mokėte, ir kurie aktyviai dalyvavote, dalinotės patirtimi.“
Bitynas „Bičių formulė“: „Užbaigėme mokymų ciklą „Maistas kurį galime valgyti” su VVG „Pajūrio kraštas“. Su savo Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenė „Midutis“ prisistatėme kaip ūkininkai, kurie pilni ambicijų bei planų. Sieksime savo ūkį pakelti iki ekologinio lygio.
O paskutinėje konferencijoje labiausiai sujaudino tai, ką valgo mūsų vaikai, ir kiek daug vartojame cukraus, kuris taip gudriai užslėptas po įvairiais pavadinimais. Maisto parduotuvėse nėra maisto, ten tik jų produktai… Todėl kviečiame ir skatiname nepamiršti ūkininkų turgelių ir apsilankyti puslapyje ukininkubirza.lt, kuriame ir mus galite rasti“.
Nuotraukose: „Pajūrio kraštas“ surengtos konferencijos „Maistas, kurį galime