Šišioniškių pamokymai žemaičiams
„Netikėjome, kad per vieną dieną tiek visko daug galima pamatyti“,- padėka feisbuke pasidalijo viena iš pažintinio renginio „Šišioniškių pamokymai žemaičiams“ dalyvių. Renginį paskutinį spalio ketvirtadienį organizavo Klaipėdos rajono bendruomenes vienijanti vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“. Žemaičiai vyko į svečius pas Priekulės seniūnijos lietuvininkus, dar kitaip vadinamus šišioniškiais. Kartu buvo paminėta šiam kraštui ir visai šaliai svarbi data – Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva šimtosios metinės.
Kafija ir pažintis su tarmėmis
„Pasakykite žemaitiškai žodį „vienuolika“. Veinoulėka, tep rek sakytė“,- mokė vietinius žemaitė bitininkė Daiva Abrutienė bičių produktų edukacijos „Priekulės ainių“ bendruomenės namuose (vadovė Gitana Mizgerienė) metu. Visiems smagiai kvatojant, priekuliškiai nelieka skoloje – tuojau mes tą jūsų medų „pašmakiuosim“ – žemaičiai suka galvas, kas tai per žodis. Pasirodo, paragausim!
Ima šišioniškiai už parankės žemaičius ir vedasi „pašmakiuoti kafijos” su autentišku Klaipėdos krašto varškės pyragu. Pasirodo, jį iškepė Priekulėje gyvenanti …žemaitė Diana Žemgulienė. Ji papasakojo, kad kepti klaipėdietišką pyragą išmoko iš bendradarbių šišioniškių, su kuriomis kadaise dirbo Priekulės ligoninėje. Šiltomis rankomis išminkytas, iškočiotas pyragas su kafija buvo tobulo skonio.
Šišioniškių mėgiama kafija yra išvirta iš cikorijos ir pagardinta pienu. Kartoka cikorija yra naudinga sveikatai, padeda virškinimui, todėl iki šiol mėgiama šiuose kraštuose. Gausų svetelių būrį iš Žemaitijos pusės – Gargždų, Vėžaičių, Smilgynų, Judrėnų, kitų miestelių svetingai pasitiko Priekulės bendruomenės narės, vadovaujamos pirmininkės Sigutės Puplesienės. Pas kaimynus pasižvalgyti, kas čia vyksta, atvyko net ir viešnios iš gretimo Šilutės rajono, Kintų miestelio. Prie garuojančios kafijos stalo atsirado vietos ir kaimynėms.
Kartu galime nuversti kalnus
Ilgametė muziejininkė Laima Lemežienė papasakojo apie Priekulės istoriją, miestelio reikšmę Klaipėdos kraštui. Šio krašto senieji gyventojai vadinami šišioniškiais – pavadinimas kilo nuo žodelio “šiš”, kuris reiškia “čia”. Vietos bendruomenės – Priekulės, Drevernos, Lankupių yra aktyviai veikiančios, puoselėja šišioniškių tradicijas, tarmę. Dėl geografinės padėties krašto centru gyventojai labiau laiko Klaipėdą, bet ne Gargždus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracinį centrą, su kuriuo labiau tapatinasi žemaitiškosios bendruomenės.
Klaipėdos rajonas yra unikalus – padalintas į du skirtingus etnografinius regionus – Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Abiejų pusių gyventojai puoselėja kitokį kultūros paveldą, tradicijas, todėl istoriškai susiklostę skirtumai gana jaučiami iki šiol.
VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė pabrėžė, jog niekada nevėlu daugiau bendrauti, pažinti vieni kitus, pasimokyti naudingų dalykų, jungtis bendroms veikloms, bendradarbiauti, keistis idėjomis.
„Mūsų projekto idėja – surengti vienos dienos renginių ciklą bendruomenėms jau ne kartą buvo svarstyta tarp VVG narių, aptarta ir valdybos posėdyje, nes Klaipėdos rajone nėra kitos organizacijos, kuri suvienytų kaimo bendruomenes, padėtų joms dalintis patirtimi, paskatintų bendroms veikloms”,- sakė R. Damulienė.
Senovinių valgių gamyba ir degustacija
Gerai pasižvalgę Priekulės mieste, pasisvečiavę net dviejuose šiltuose bendruomenių namuose, renginio dalyviai atvyko į Dreverną, seną žvejų gyvenvietę prie Kuršių marių. Drevernos istorija prasidėjo dar prieš 800 metų. Senovės žmonių gyvenimo būdą, kuršiškius papročius puoselėja amatininkų gildija „Lamata”.
Gildijos vadovė Edita Nurmi, senovinių valgių žinovė ir restauratorė pakvietė į įspūdingą edukaciją gryname ore. Edita lauko ugniakure užkūrė traškią ugnelę, uždėjo didelę keptuvę mėsai ir akmens plokštę paplotėliams kepti. Pati čirškino veršienos kepenėles, o svečius pakvietė minkyti, kočioti miežinę tešlą, ir iš jos patiems išsikepti tokią pat duonelę, kurią kadaise valgė šių kraštų gyventojai kuršiai. Dalyviai iš to skanumo laižė pirštus, bet jų laukė dar ir gausus pietų stalas.
Amatai ir žemdirbystė
- Nurmi renginio dalyvius pakvietė į klaipėdietišku stiliumi išpuoštą namelį pietų – irgi paruoštų pagal senovinių valgių receptus. Įvairios košės, troškiniai su mėsa, daržovėmis, garsieji lapnočiai (malta mėsa, įvyniota į raudonųjų burokėlių lapus), marinuoti obuoliai ir morkos, rauginti kopūstėliai, juodieji žirniai, sviestas su linių sėmenimis ir žolelėmis, žuvies patiekalai, skaniausi sūriai, desertai su tekšnėmis, pelkynų uogomis, medaus gira…Pasakyti, kad buvo labai skanu, būtų per daug paprasta – visas maistas, kurį gausiam renginio dalyvių būriui Edita ruošė net dvi dienas, tiesiog tirpo burnoje.
Lankytojus sudomino kalvystės bei keramikos parodėlė, kurią sudarė atkurti senoviniai kuršiški papuošalai, buities įrankiai. E. Nurmi svečius pavedžiojo ir po senovinių augalų daržą, kuri pati prižiūri ir puoselėja. Ji daug įdomaus papasakojo apie šio krašto augalus, minė mįsles. Ne vienas pirmą kartą savo akimis pamatė ir palietė augančias soras, linus, kitus augalus, kurie lydėjo šio krašto žmones nuo senovės. Pats daržas įrengtas irgi stilingai – tarsi žvejiško laivo kontūruose po aukštais ąžuolais.
Per šokį – pažintis su pamario kraštu
Tačiau vien skaniais valgiais žemaičių nuotykiai pamaryje nesibaigė – Priekulės kultūros centro Drevernos skyriuje jų laukė folkloro ansamblis su savo energingaja vadove Virgina Asnauskiene. Kurgi paleis dreverniškiai svečius jų nepašokdinę! Tuoj pat visus į ratelį kvietė, šokdino, į dainas ir žaidimus įtraukė. Visi kartu mokėsi tinklus pinti, žuvį gaudyti, žuvienę virti… Svečiai vėl išgirdo smagią šišioniškių tarmę, spėliojo ką reiškia vienas ar kitas žodis, o pabaigoje visi užtraukė Drevernos himną „Stinta – pūkis“. Per visas tas linksmybes žemaičiai daug sužinojo apie žvejų kraštą ir puikius jo žmones, pramoko jų tarmės.
Žemaičiai irgi buvo ne pėsti – savo humoru vietinius sužavėjo iš kito rajono pakraščio atvykę Judrėnų kultūros saviveiklininkai ir Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės atstovai (vadovė Vilija Norvilienė). Jie vėl kvietė dalyvius į Drevernos sceną, kūrė improvizuotą spektaklį apie arkliu pas jaunąją atvykstantį pirštis jaunikaitį – žmonės juokėsi iki ašarų.
Lankupiuose – istorijos dvelksmas
Jau vakarop renginio dalyviai sugūžėjo į Lankupių bendruomenės namus (vadovas Darius Birbalas) prie vaizdingo Minijos upės vingio. Kažkas dar suskubo pasižvalgyti prie Lietuvos rekordų knygoje įrašyto Lankupių tilto per Miniją – ilgiausio kabamo tilto – 130 m – šalyje.
Lankupiškiai vėl priėmė svetingai – išvirė didžiulį katilą itin sotaus šiupinio su žvėriena. Po visų linksmybių čia laukė ramus pokalbis apie mūsų šaknis, kas mes esame ir iš kur, prisimenant praėjusį šimtmetį. Vakaro vedėja, kultūros darbuotoja Diana Ciparienė atvertė Lankupių istorinės praeities puslapius, pristatė kultūros paveldą, šiuolaikinius kūrėjus.
Mažosios Lietuvos rašytojos Editos Barauskienės raštuose minima, jog būtent Lankupiuose gyveno žymiosios Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės tėvai. Jos mama Ėtmė tarnavo pas vietos ūkininkus Stubras, kurių sūnus Jurgis tapo būsimos rašytojos tėvu. Vos už kelių šimtų metrų nuo bendruomenės namų dar išlikęs Stubrų kiemo šulinys…I. Simonaitytės literatūrinis palikimas Klaipėdos kraštui ir Lietuvai yra neįkainojamas.
Dirba su vaikais ir jaunimu
Smagu buvo išgirsti, kad Lankupių bendruomenė, nors ir negalinti pasigirti gausiu narių skaičiumi, aktyviai veikia savo krašto labui. Nedidelė Lankupių gyvenvietė palengva plečiasi, atgimsta, atsiranda vaikų, ir vietiniai ima apgailestauti, kad nebeturi mokyklos. Lankupių bendruomenė turi geras sąlygas rengti vaikų poilsio stovyklas – tiek savaitines, tiek savaitgalines. Stovyklos yra populiarios, nes Lankupius supa graži gamta, Minija, Vilhelmo kanalas čia pat, įdomūs užsiėmimai, geros gyvenimo sąlygos. Lankupiškiai, rengdami stovyklas, bendradarbiauja su „Priekulės ainių“ bendruomene, dirbančia su vaikais ir jaunimu. Lankupių bendruomenė priėmė ir globojo karo pabėgėlius iš Ukrainos. Gyvenvietėje vyksta nemažai kultūrinių renginių, stengiamasi į įvairias veiklas pritraukti jaunimo. Pokalbis Lankupiuose buvo lyg vyšnia ant torto apibendrinant turiningą dieną Mažosios Lietuvos krašte.
Kartu ir praktiniai mokymai
Pasak VVG „Pajūrio kraštas“ vadovės R. Damulienės, Priekulės seniūnijos bendruomenės yra vienos aktyviausių Klaipėdos rajone, kartu ir labiausiai tarpusavyje bendradarbiaujančios. Tad renginių ciklo „Šišioniškių pamokymai žemaičiams“ metu pateikta plati informacija ir edukacijose patirti įspūdžiai pasitarnaus bendruomenių aktyvistų tobulėjimui ir kaip praktiniai mokymai.
Dalyviai įvertino teigiamai
Renginio organizatoriai yra nuoširdžiai dėkingi visoms edukacijose aktyviai dalyvavusioms bendruomenėms –ir priėmusioms, ir atvykusioms. Sulaukę daug teigiamų atsiliepimų apie renginį, tikimės, kad tokių prasmingų bendrystės veiklų tarp Klaipėdos rajono vietos bendruomenių ateityje tik daugės.
Rėmėjas – Žemės ūkio ministerija. Parama skirta iš 2023 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenėms lėšų. Nuotraukose: renginio akimirkos