VVG „Pajūrio kraštas“ paskelbė kvietimą teikti vietos projektus pagal 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos priemonę „Sumanaus kaimo kūrimas ir plėtra“. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 m. gegužės 25 d. iki 2026 m. liepos 1 d.
Tačiau šis kvietimas išsiskiria tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik infrastruktūrai ar veikloms, bet ir projekto „sumanumui“ – inovacijoms, bendradarbiavimui, technologijoms, socialiniam poveikiui bei gebėjimui kurti ilgalaikę naudą kaimo bendruomenei.
Atrankos kriterijų analizė rodo aiškią kryptį: finansavimo prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie gebės sujungti kelis pažangaus kaimo principus, įtraukti skirtingus sektorius ir pasiekti didelį gyventojų skaičių.
Daugiausia balų – už tikrą „sumanaus kaimo“ turinį
Didžiausia atrankos kriterijų dalis – net 30 balų – skiriama už sumanaus kaimo principų taikymą projekte.
Tai reiškia, kad pareiškėjui nebeužteks paraiškoje parašyti bendrų frazių apie inovacijas ar bendruomeniškumą. Kiekvienas pasirinktas principas turės būti:
- aiškiai aprašytas,
- susietas su konkrečiomis veiklomis,
- pagrįstas biudžetu,
- įrodytas dokumentais.
Vertinant projektus bus tikrinama, ar principai realiai įgyvendinami, o ne deklaruojami „dėl balų“.
Kas laikoma sumaniu kaimu?
Kriterijuose išskirtos penkios pagrindinės kryptys.
- Skaitmeninė ir technologinė pažanga
Didelis prioritetas skiriamas projektams, kurie diegia:
- skaitmenines platformas,
- e. paslaugas,
- technologinius sprendimus,
- išmanią įrangą,
- darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą.
Tai signalas, kad kaimo plėtra šiandien suvokiama ne tik kaip fizinė infrastruktūra, bet ir kaip technologinis modernėjimas.
Pavyzdžiui, aukštai gali būti vertinami projektai, kuriuose:
- kuriamos nuotolinės paslaugos gyventojams,
- diegiami rezervavimo ar administravimo sprendimai,
- naudojamos išmanios sistemos paslaugų teikime,
- automatizuojami procesai.
- Paslaugų inovacijos ir prieinamumas
Antra svarbi kryptis – paslaugų prieinamumas kaimo žmonėms.
Projektai papildomų balų gali gauti už:
- socialinių paslaugų plėtrą,
- šeimų, vaikų ar senjorų poreikių sprendimus,
- mobilių ar centralizuotų paslaugų kūrimą,
- gyvenimo kokybės gerinimą.
Čia ypač svarbu parodyti, kad projektas sprendžia realią problemą: paslaugų trūkumą, atskirtį, nepasiekiamumą ar socialinę izoliaciją.
- Tvarumas ir žiedinė ekonomika
Atrankos kriterijai aiškiai rodo, kad finansavimo prioritetas bus teikiamas aplinkai draugiškiems sprendimams.
Papildomi balai numatyti projektams, kurie:
- mažina atliekas,
- taupo išteklius,
- naudoja atsinaujinančią energiją,
- skatina pakartotinį naudojimą,
- kuria tvarius vartojimo modelius.
Tai reiškia, kad net bendruomeniniai ar socialiniai projektai turėtų galvoti apie energetinį efektyvumą, tvarumą ir ekologinį poveikį.
- Vietos ekonomika ir pažangus valdymas
Kvietime itin akcentuojama vietos ekonomikos stiprinimo tema.
Balai bus skiriami projektams, kurie:
- kuria vietinius produktus,
- vysto trumpąsias maisto grandines,
- stiprina kaimo turizmą,
- plėtoja kūrybines industrijas,
- steigia bendruomeninius centrus ar praktines dirbtuves.
Svarbi žinutė – projektas turi ne tik „veikti“, bet ir kurti ekonominę vertę teritorijai.
- Partnerystės ir tinklų kūrimas
Ši dalis ypač svarbi, nes ji persikelia ir į kitą atrankos kriterijų – partnerystes.
Vertinami projektai, kurie:
- jungia skirtingus sektorius,
- kuria bendradarbiavimo tinklus,
- dalijasi gerąja patirtimi,
- stiprina vietos bendruomenių savarankiškumą.
Kitaip tariant, vieno organizacijos projekto era baigiasi – prioritetas teikiamas bendradarbiaujantiems projektams.
Viena didžiausių naujovių – itin svarbi partnerystė
Net 25 balai gali būti skiriami projektams, kuriuose dalyvauja bent 4 partneriai iš mažiausiai 3 skirtingų sektorių.
Tai labai reikšminga dalis bendrame vertinime.
Svarbu suprasti, kad partneris šiame kvietime nėra formalus „parašas po sutartimi“. Partneriai turės:
- vykdyti konkrečias veiklas,
- prisidėti ištekliais,
- turėti aiškų vaidmenį,
- būti numatyti jungtinės veiklos sutartyje.
Jeigu partneris projekte „tik dėl vaizdo“, jis nebus įskaitytas.
Tai reiškia, kad stipriausi projektai greičiausiai bus tie, kurie sujungs:
- bendruomenes,
- savivaldą,
- verslą,
- NVO,
- socialinių paslaugų įstaigas,
- kultūros ar švietimo organizacijas.
NVO šiame kvietime turi aiškų pranašumą
Dar vienas svarbus signalas – verslo modelį taikančios NVO gali gauti net 25 balus, o verslo sektoriaus pareiškėjai – 15.
Tai rodo, kad strategijoje prioritetas teikiamas socialiniam verslumui ir bendruomeninei ekonomikai.
Tačiau labai svarbi detalė – neužtenka būti NVO formaliai. Organizacija turi:
- būti registruota ne trumpiau kaip 12 mėnesių,
- turėti oficialią NVO žymą Registrų centre,
- projekte taikyti verslo modelį.
Kitaip tariant, remiamos ne pasyvios organizacijos, o tos, kurios geba kurti pajamas, paslaugas ir ilgalaikį veiklos modelį.
Didelis dėmesys – realiam žmonių skaičiui
Iki 20 balų bus skiriama už projekto naudą gyventojams.
Didžiausias balų skaičius numatytas projektams, kurie pasieks bent 1180 gyventojų.
Tačiau vien deklaruoti skaičių nepakaks. Pareiškėjai turės pateikti:
- seniūnijų pažymas,
- savivaldybės duomenis,
- NVO ar bendruomenių raštus,
- kitus pagrindžiančius dokumentus.
Taip pat reikės aiškiai parodyti:
- kaip gyventojai bus informuojami,
- kaip jie įsitrauks,
- kokią konkrečią naudą gaus.
Ką rodo šie kriterijai?
Šis kvietimas aiškiai parodo naują kaimo plėtros kryptį Lietuvoje.
Nebepakanka vien suremontuoti pastatą ar organizuoti pavienes veiklas. Prioritetas skiriamas projektams, kurie:
- yra inovatyvūs,
- bendradarbiauja,
- naudoja technologijas,
- kuria ekonominę vertę,
- sprendžia socialines problemas,
- pasiekia daug žmonių,
- turi ilgalaikį poveikį.
Iš esmės tai kvietimas kurti ne pavienius projektus, o pažangias vietos ekosistemas.
Daugiau informacijos:
- El. paštas: pajurio.krastas@gmail.com
- Tel.: +370 615 13814
- Adresas: Kvietinių g. 30, Gargždai