Vietos veiklos grupė (VVG) „Pajūrio kraštas“ jau penkiolika metų dirba su bendruomenėmis, skatina vietinę iniciatyvą, o dabar ir kviečia pergalvoti, ką ir kaip mes valgome. Ši organizacija keičia požiūrį į tai, kas kasdien patenka į mūsų lėkštes – ne kaip į vartojimą, bet kaip į atsakomybę ir kultūros dalį. Projektai, įgyvendinami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, atveria galimybes vietos bendruomenėms mokytis, augti ir kurti pokytį nuo apačios į viršų.
VVG „Pajūrio kraštas“ telkia vietos maisto gamintojus, ūkininkus, kaimų bendruomenių aktyvistus naujoms veikloms, skatina naują požiūrį į ekologiško maisto gaminimą ir vartojimą, suteikia galimybę pristatyti savo produkciją ir susirasti partnerių užsienyje.
Projektai ir veiklos
2022–2023 m. įgyvendintas didelės apimties tarpteritorinio bendradarbiavimo projektas „Maistas, kurį galima valgyti“, subūręs penkių aplinkinių rajonų ūkininkus ir kitus maisto gamintojus, suteikė jiems naujų žinių ir patirčių.
Birželio mėn. VVG „Pajūrio kraštas“ užbaigė dvejus metus trukusį tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Ekologiškas maistas ir tvarios maisto tiekimo grandinės“ („Organic Food and Sustainable Food Supply Chains“), įgyvendintą kartu su šešiomis Europos Sąjungos šalimis: Slovėnija, Latvija, Lenkija, Italija, Suomija ir Švedija.
2025 m. gegužės 30 d. šio projekto rezultatai buvo pristatyti Brožiuose vykusioje konferencijoje „Trumpa grandinė – ilgalaikis poveikis sveikatai“, kurią VVG organizavo kartu su VšĮ „Samtis sveikatos“. Pastaroji buvo pirmoji organizacija, įgyvendinusi projektą pagal pačios VVG sumanytą idėją, įtrauktą į 2016–2023 m. vietos plėtros strategiją.
Tarptautinio projekto, kurio koordinatorius buvo Slovėnijos VVG, tikslai apjungė visų partnerių veiklas, siekiant ES strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo. Veiklos skatino ekologiško maisto gamybą, trumpųjų tiekimo grandinių kūrimą ir jų plėtrą.
Kiekviena šalis organizavo konferencijas, mokomuosius vizitus, vyko žinių mainai. Susikūrė tarptautinis partnerių tinklas, gerųjų patirčių duomenų bazė ir apskritasis stalas. Partneriai stengėsi pristatyti savo geriausius gamintojus, ūkininkus, bendruomenių atstovus, ypatingą dėmesį skirdami jaunimui.
Veiklos Klaipėdos rajone
VVG „Pajūrio kraštas“ ypač rūpinosi gerosios patirties sklaida Klaipėdos rajone – siekė keisti žmonių, ypač jaunimo ir vietos valdžios, požiūrį į sveikesnio maisto gamybą ir vartojimą. Projekto metu vyko trys apvalaus stalo diskusijos su savivaldybės, ūkininkų ir švietimo įstaigų atstovais dėl elektroninės maisto sistemos kūrimo mokykloms ir darželiams.
Aktyviai dalyvavo Veiviržėnų gimnazijos moksleiviai ir mokytojai – jiems buvo surengtas renginių ciklas, išvyka į Biochemijos ir technologijos laboratoriją Babtuose, Kauno technologijos universiteto Maisto institutą ir UAB „Ekofrisa“. Sukurta filmuota medžiaga apie trumpąsias maisto tiekimo grandines ir jų naudą.
Tarptautinė konferencija Slovėnijoje
2024 m. birželį Slovėnijoje vykusi konferencija tapo rezultatais grįstu, bet įkvepiančiu tarptautiniu dialogu. Partneriai iš septynių šalių pristatė savo patirtis, pabrėždami, kaip vietinės tradicijos formuoja požiūrį į maistą ir bendruomeniškumą.
-
Slovėnijoje trumpa tiekimo grandinė laikoma pasitikėjimo forma – mokyklos, ūkininkai ir vaikai veikia kartu.
-
Italijoje mokyklų valgyklos – bendruomenės centrai, ūkiai – kultūros saugotojai.
-
Suomijos REKO modelis – skaidrumu grįsta prekyba be tarpininkų.
-
Švedijoje edukacija prasideda ūkyje – vaikai mokosi per patirtį.
-
Lenkijoje – geodeziniai šiltnamiai kaip edukacijos priemonė.
-
Latvijoje trumpa grandinė įmanoma net be žemės – svarbu kūrybiškumas ir partnerystė.
Tarptautiniai vizitai
Mokomieji vizitai į Italiją ir Slovėniją parodė, kad Lietuva dar atsilieka nuo šių šalių, kur vietos produktai yra neatsiejama identiteto dalis.
-
Italijoje (Sardinijoje) maistas gaminamas tik iš vietinių produktų, ūkininkai tiesiogiai bendrauja su vartotojais.
-
Ūkis „Riešuto širdis“ – vienas garsiausių riešutų augintojų ūkių, kur susipažinta su inovacijomis, pardavimų modeliais.
-
Luganos regione diskutuota apie vyndarių problemas, šeimos verslų tradicijas.
-
„Magdalenos ūkis“ – bendruomeniškumo, ekologijos ir beatliekinės gamybos pavyzdys.
-
Ornellos Molon vyno ūkyje diskutuota apie VVG vaidmenį maisto kultūros puoselėjime.
Slovėnijoje projekto dalyviai domėjosi kooperacija – ūkininkai planuoja derlių kartu su mokyklomis, teikia produktus be tarpininkų. Trumposios tiekimo grandinės ten skatina pasitikėjimą ir tvarumą nuo pat vaikystės.
Didžiuojamės tuo, ką turime
Visų projekte dalyvavusių šalių delegacijos lankėsi ir Klaipėdos rajone, kur turėjo galimybę susipažinti su vietos iniciatyvomis ir produktais. Svečiai aplankė Brožių bendruomenės virtuvę ir daržovių perdirbimo cechą – daugelis negalėjo patikėti, kad tokius darbus inicijavo pati bendruomenė. Taip pat buvo pristatyta įvairiapusė Veiviržėnų amatų centro veikla.
Ypač didelį įspūdį svečiams paliko Amatininkų gildijos „Lamata“ pirmininkė Edita Nurmi, kuri pristatė senovinius valgius, priekuliškių „kafiją“, ūkininko Tado Mockaus ekologiški produktai, MB „Alkepa“ gaminami sveiki desertai bei Alantos Zapalskienės rauginti produktai. Šie gamintojai tapo puikiu pavyzdžiu, kaip vietos tradicijos, ekologija ir verslumas gali veikti išvien.
