VVG „Pajūrio kraštas“ sumanaus kaimo strategija buvo įvertinta aukščiausiu – 100 balų – įvertinimu. Pirmasis kvietimas parodė, kad aukšta kartelė persikėlė ir į projektus: 6 iš 11 Vietos projektų atrankos komiteto vertintų paraiškų surinko 90-100 balų, o bendras paramos poreikis siekė daugiau kaip 2,06 mln. eurų.
Keturi projektai – po 100 balų. Dar keturi – po 90. Vienuolikos vertintų projektų balų vidurkis – 89,1. O paramos poreikis – 2 063 476,81 euras, nors pirmajam kvietimui skirta 1,2 mln. eurų. Tai reiškia, kad bendras prašomos paramos poreikis kvietimo biudžetą viršijo daugiau kaip 863 tūkst. eurų, arba beveik 72 procentais.
Tokiais skaičiais baigėsi pirmoji VVG „Pajūrio kraštas“ projektų atranka pagal priemonę „Sumanaus kaimo kūrimas ir plėtra“. Tai ne tik finansinis rezultatas. Jis parodė, kad prieš kelerius metus drąsia ir sudėtinga atrodžiusi kryptis Klaipėdos rajono bendruomenėms, verslui ir viešajam sektoriui tapo konkrečiais, partnerystėmis grįstais projektais.
Nuo 100 balų strategijos – iki keturių 100 balų projektų
Kai Lietuvoje dar tik buvo plačiau pradedama kalbėti apie sumanius kaimus, VVG „Pajūrio kraštas“ pasirinko šią temą savo vietos plėtros strategijos ašimi. Sprendimas buvo ambicingas: sumanus kaimas nėra vien naujas pastatas, įranga ar viena paslauga. Tai skaitmeniniai sprendimai, socialinės ir verslo inovacijos, žiedinė bei dalijimosi ekonomika, tarpsektorinė partnerystė, vietos išteklių panaudojimas ir sprendimai, kurie realiai keičia žmonių kasdienybę.
Parengta VVG „Pajūrio kraštas“ strategija buvo įvertinta maksimaliu 100 balų įvertinimu. Šiame krašte užaugo ir Brožių sumanaus kaimo istorija – pirmasis toks kaimo modelis Lietuvoje, parodęs, kad inovacija kaime gali būti ne teorija, o veikianti praktika. Tačiau pati VVG komanda pabrėžia: gražiai parašyta strategija yra tik pusė darbo. Kita pusė – paruošti žmones ja naudotis.
Du darbuotojai, daugiau kaip šimtas konsultacijų
Būtent čia prasidėjo mažiau matoma, bet bene svarbiausia darbo dalis. Nedidelė „Pajūrio krašto“ komanda – vos du darbuotojai – konsultavo daugiau kaip 100 potencialių pareiškėjų. Kartu buvo narpliojama, kas iš tiesų yra sumanumas, kuo inovatyvus projektas skiriasi nuo paprastos investicijos ir kaip vietos idėją paversti projektu, kuriame susijungtų partnerystė, paslaugos, tvarumas, technologijos ir realus poveikis bendruomenei.
Prie konsultacijų sumanumo temomis prisidėjo ir asociacijos „Samtis sveikatos“ parengti ekspertai, dirbę su tais, kurie norėjo giliau perprasti sumanaus kaimo principus ir savo pirminę idėją išauginti iki brandesnio projekto.
| „Kai pasirinkome visą strategiją grįsti sumanaus kaimo principu, abejonių tikrai girdėjome. Todėl mūsų svarbiausias darbas buvo ne paskelbti kvietimą, o paruošti žmones. Konsultavome daugiau kaip šimtą potencialių pareiškėjų, kartu aiškinomės, kur baigiasi tiesiog gera idėja ir prasideda tikrai sumanus projektas. Kai keturios paraiškos surenka po 100 balų, supranti, kad tas darbas turėjo prasmę“, – sako VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė. |
Ne visos idėjos virto paraiškomis. Kai kurioms kelią užkirto labai praktiškos priežastys – per trumpa pareiškėjo veiklos istorija, tinkamu teisiniu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto trūkumas, nespėta suformuoti partnerystė ar kiti administraciniai reikalavimai. Tačiau net ir nepateikta paraiška reiškia, kad vietos žmonės pradėjo vertinti savo idėjas kitu kampu: ne tik „ką galėtume nusipirkti“, bet „kokią problemą galėtume išspręsti“.
Šeši iš vienuolikos – nuo 90 iki 100 balų
Vietos projektų atrankos komitetas patvirtino vertinimo rezultatus 11 projektų. Keturi iš jų surinko maksimalų 100 balų įvertinimą, dar keturi – po 90 balų, vienas – 80, du – po 70 balų. Taigi beveik 73 proc. visų vertintų projektų surinko 90-100 balų, o bendras visų projektų vidurkis siekė 89,1 balo.
Maksimaliai įvertintuose projektuose atsiskleidžia ir pati sumanaus kaimo esmė. Sėlenuose planuojama plėsti jau veikiantį socialinį verslą ir įrengti 11 papildomų modulinių savarankiško gyvenimo namelių. Projektas sutelktų 6 partnerius iš trijų sektorių. Priekulėje planuojamas holistinės prevencinės sveikatos centras, orientuotas į aktyvų senėjimą, fizinį aktyvumą, emocinę gerovę ir sveiką gyvenseną – jį taip pat numatyta įgyvendinti su 6 partneriais iš viešojo, nevyriausybinio ir verslo sektorių.
Kitas Priekulės projektas – „Pirklio pieva: krašto skoniai puodelyje ir lėkštėje“ – jungia vietos produktus, gastronomiją, edukacijas, degustacijas ir Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą; projektą numatyta įgyvendinti su 7 partneriais. O „Gyvybės sąvaja“ – biologinės įvairovės pažinimo ir bendruomeniškumo erdvė – sutelkia net 10 partnerių iš keturių sektorių. Tai vienas ryškiausių įrodymų, kad sumanus kaimas kuriamas ne vieno pareiškėjo pastangomis.
Tarp aukščiausiai pirmumo eilėje esančių iniciatyvų – ir sumanaus kaimo edukacijos, turizmo bei pažinimo centras su egzotinių gyvūnų voljeru, taip pat socialinės globos ir priežiūros paslaugų centras, kuriame numatyta sukurti 3 darbo vietas. Visuose šiuose projektuose sumanumas suprantamas skirtingai, tačiau juos jungia ta pati kryptis: naujos paslaugos, partnerystė ir aiškus poveikis vietos žmonėms.
1,2 mln. eurų biudžetas – išnaudotas
Kvietimui skirta 1 200 000 eurų. Šeši aukščiausias vietas pirmumo eilėje užėmę projektai kartu prašo 1 196 684,29 euro paramos – tai apie 99,7 proc. viso kvietimo biudžeto.
Dar penki projektai – rezerve
Dar penki projektai, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 866 792,52 Eur, įtraukti į rezervinį sąrašą:
- MB „Pamario lizdas“ – „Dituvos automobilių švaros centras“;
- UAB „Debesų palėpė“ – „Vaikiškų prekių dalinimosi ekosistemos kūrimas ir plėtra“;
- MB „Grilio slėnis“ – „Kretingalės gastronomijos ir patirčių kiemas“;
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija – „Purmalių sumanios bendruomenės erdvė“;
- VšĮ „Alko slėnis“ – „Alko slėnis – pažinimo, bendruomenės ir edukacijų erdvė“.
Rezervinis sąrašas galios iki 2027 m. lapkričio 20 d. Jeigu vertinimo metu kuris nors iš finansuoti rekomenduotų projektų negautų paramos arba atsirastų kitų nepanaudotų lėšų, rezerviniai projektai bus perduodami į kitą vertinimo etapą pagal nustatytą pirmumo eilę.
Sumanus kaimas – ne ateities pažadas
Pirmojo kvietimo rezultatai rodo dar vieną svarbų dalyką: sumanaus kaimo tema nėra per sudėtinga vietos žmonėms, jeigu jie turi galimybę suprasti principus, konsultuotis ir idėją auginti kartu su partneriais. Keturi maksimalūs įvertinimai, daugiau kaip 2,06 mln. eurų paramos poreikis ir penki papildomi projektai rezerve rodo ne idėjų trūkumą, o priešingai – jų perteklių.
„Pajūrio krašto“ istorija šiandien jau nebe apie tai, ar sumanus kaimas Klaipėdos rajone įmanomas. Klausimas kitas: kiek tokių sprendimų pavyks įgyvendinti ir kokį pokytį jie sukurs po kelerių metų. Brožiai parodė pradžią. Pirmasis naujosios strategijos kvietimas rodo, kad tęsinys jau formuojasi.
PROJEKTŲ ATRANKOS KOMITETO PROTOKOLO NUTARIAMOJI DALIS
