Naujosios technologijos skverbiasi į mūsų gyvenimą, ir jas tinkamai panaudojus, galime susikurti savo bendruomenėse daug naudingų dalykų. Nors ir atokiame kaime gyvuojanti bendruomenė labai sumaniai ir kūrybiškai gali spręsti ne tik įsisenėjusias problemas, bet ir susikurti bendruomenei naudingą verslo modelį. Europoje populiarėja sumanus kaimas ( „Smart village“ – anglų k.) Kas tai?
Tradicijų ir naujausių technologijų sąsajos sudaro palankias aplinkybes kurti naujas ekonominės vertės grandines. Kiekvienas kaimas turi savo pranašumų: čia rasime ir amatininkų, vietos tradicijų ir kultūros puoselėtojų, ūkininkų, verslininkų, taip pat ir patrauklių gamtinių išteklių, tinkamų turizmui ar poilsiui. Kodėl neapjungus šias visas jėgas bendrai veiklai, kuri vietos gyventojams atneštų daug naudos? Dalijimosi ekonomika – tai nauja ir technologijų amžiuje greitai populiarėjanti verslo forma.
Kokie yra pažangaus (sumanaus) kaimo vystymo principai, kuriantys užtikrintą ilgalaikę gerovę vietos bendruomenėms? Tai tikslusis ūkininkavimas, skaitmeninės ir kitos inovacijoms atviros platformos; žiedinė ekonomika, padedanti mažinti atliekas ir tausoti išteklius; atsinaujinančioji energija; kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą; socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje; bendros socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas.
Labai įkvepiantys Europos išmaniųjų kaimų pavyzdžiai: nuosavas kaimo saulės energijos parkas, viešbutis turistams, „išsibarstęs“ kaimo namų savininkų namuose, žuvų ferma, jas maitinant vabzdžiais, išaugintais ant daržovių atliekų ir naudojant saulės energiją, sutarus su gydymo įstaiga nuotolinis kaimo gyventojų prevencinis sveikatos stebėjimas, įvairūs e. mokymai, skaitmeninės produktų platformos ir kt. Tokių pavyzdžių daugėja visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Jau esame girdėję apie labirintų, paukščių kaimo, levandų, sveikatingumo sodo, atostogų biurų, „gyvosios“ bibliotekos, socialinio taksi sėkmingus teminius ir ekonominius projektus.
Sėkmingų pavyzdžių turime ir savo krašte. Skaitmeninę platformą ukininkubirza.lt šiemet sukūrė penkių Vakarų Lietuvos rajonų vietos veiklos grupių (VVG) komanda, vadovaujama VVG „Pajūrio kraštas“. Šioje platformoje vartotojai gali susirasti, kur nusipirkti ekologiško, natūralaus kaimiško maisto: mėsos, pieno, daržovių, vaisių, uogų, medaus. Šio itin gerų įvertinimų sulaukusio projekto metu buvo sukurta ne tik skaitmeninė platforma, bet ir organizuota ūkininkams, verslininkams daug mokymų, tarp jų ir skaitmeninio raštingumo.
Kada ir kaip bus galima įgyvendinti panašius kaimo projektus?
Lapkritį Žemės ūkio ministerijoje buvo patvirtintos visos vietos veiklos grupių (VVG) vietos plėtros strategijos (VPS), pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) kovo–gegužės mėnesiais kartu su paraiškomis dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“.
Paraiškas ir kartu teikiamus VPS pateikė visos 49 šalies VVG. Bendra paraiškose prašoma paramos suma numatytoms VPS įgyvendinti sudarė daugiau kaip 75,5 mln. Eur – tai yra beveik visa šiam paraiškų teikimui skirta paramos suma, sudaranti 76 mln. Eur. ŽŪM buvo patvirtintos visų VVG strategijos. Iš visų 49 VVG pateiktų VPS numatyta įgyvendinti 41 teminę strategiją. Vyraujančios parengtų VPS temos – turizmo regionuose skatinimas ir plėtra, socialinės įtraukties ir gerovės didinimas, ekonomikos skatinimas, sveikatinimo poreikių tenkinimas, strategijose pabrėžiamas gamtos išteklių tausojimas, tvarumas ir žaliosios ekonomikos vystymas. Tarp jų aukštais balais įvertinta Klaipėdos rajono VVG „Pajūrio kraštas“ VPS „Sumanūs kaimai“. Pasak VVG „Pajūrio krašto“ vadovės Raimondos Damulienės, ši paramos kaimui įgyvendinimo strategija iš esmės skiriasi nuo anksčiau buvusių tuo, jog paraiškos bus priimamos ne iš pavienių subjektų, o iš ne mažiau trijų partnerių grupės.
„Šioje strategijoje akcentuojamas ir skatinamas įvairių subjektų bendradarbiavimas, tam ir bus skiriamos lėšos. Anksčiau buvo galima prašyti lėšų kaimo verslo pradžiai ar plėtrai, buvo įsipareigojimai sukurti ir išlaikyti darbo vietas, naujojoje strategijoje to nebebus. Gyvybiškai būtina ieškoti naujų, kaimo gyvybingumą užtikrinančių sprendimų. Bendruomenių įgalinimas vykdyti ūkinę veiklą – naujas kaimo palaikymo etapas“,- sakė R. Damulienė. Numatoma, jog pagal naują VPS kvietimai teikti vietos projektus paramai bus skelbiami kitais metais, o parengti projektai startuos 2025 m. ir galės būti įgyvendinami iki 2029 m.
Didžiausia skirta paramos suma vienam vietos projektui įgyvendinti sieks 200 000 Eur. Kompensuojama nuo 40 iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti VPS įgyvendinti skirtų lėšų, priklausomai nuo įgyvendinamo projekto pobūdžio, kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Naudingos nuorodos:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/89b202c08d9d11ed8df094f359a60216
https://www.paramakaimui.lt/index.php/vvg-zemelapis/10380
Nuotraukoje: VVG “Pajūrio kraštas” kartu su partneriais šiemet sukurta skaitmeninė platform https://ukininkubirza.lt/