ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS
„ŽEMAITĖŠKAS RAŠLIAVUOS GROPĖ – ERDVIE ROKOUTĖIS MĪLONTĪMS SAVA KRAŠTA“
Žemaitija išliko tik kalbos ir rašto dėka
Žemaitijos etnografinio regiono savivaldybės 2024-uosius paskelbė Žemaitiško rašto metais. Siekiant puoselėti vietos tradicijas ir žemaitišką kalbą, vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ Klaipėdos rajone surengė žemaitiško rašto kūrybines dirbtuves su žemaitiškų amatų ir valgių pristatymu.
Spalio 24 d. į renginį „Žemaitėškas rašliavuos gropė–erdvie rokoutėis milontims sava krašta“ buvo pakviesti rajono savivaldybės institucijų, kultūros įstaigų, bendruomenių atstovai.
Jaukiose Brožių kaimo bendruomenės erdvėse įvyko pokalbis apie žemaitišką literatūrą, jos veikėjus ir jų kūrinius, vyko diskusija apie šiuolaikinę žemaitiškos literatūros reikšmę ir vystymąsi, vyko smagios žemaitiškos kalbos ir rašto kūrybinės pamokėlės.
Klaipėdos rajono žemaičių kultūros draugijos pirmininkė, Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė supažindino su žemaitiško rašto ištakomis ir tradicijomis. Žemaitija – etninis regionas dabartinėje Šiaurės vakarų Lietuvoje. Žemaitija užima apie 21 000 kv.km. Šiam plotui šiandien priskiriama teritorija, priklausanti Telšių, Tauragės apskritims, daliai Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno apskričių. Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.
- Ciparienė atkreipė dėmesį, kad žemaičių kalba turi tarptautinį ISO kodą. Pasaulio kalbų registre žemaičių kalba įregistruota atskiru kodu ISO – 639-3 kaip tebegyvuojanti atskira savarankiška kalba. Žemaičių abėcėlę sudaro 32 raidės.
Žemaitiškas raštas buvo tikras atradimas daliai renginio dalyvių, atvykusių iš kito etnografinio regiono – Mažosios Lietuvos. Susirinkusiems buvo surengtos žemaitiško rašto pamokėlės – reikėjo išmokti pasakyti ir parašyti po keletą žemaitiškų žodžių, frazių, paprastų sakinių. Net patys žemaičiai, bendraudami tarpusavyje, savo tarme atrado dar negirdėtų posakių ar išsireiškimų. Žemaičių kalba pasižymi vaizdingumu, žodžio svoriu ir humoru. Pavyzdžiui, „velniškai pamaldus“, „baisiai gražus“, „be proto protingas“, „dideliai mažas“ ir t.t.
Po intensyvios pirmosios dalies renginio dalyvių laukė karališkos žemaitiškos vaišės – patiekalų, kuriuos paruošė Brožių virtuvės virėjos, degustacija. Ant stalo garavo šutinti kopūstai su mėsa, bulviniai „durniukai“ su spirgučiais, karštos bulvės su kastiniu, buvo galima paskanauti unikalios žemaitiškos sriubos, kuri vadinama šmakalu, kaimiško sūrio, silkės ir kitų skanumynų.
Antroje dienos pusėje renginio dalyviai persikėlė į Veiviržėnų amatų centrą, kuriam reikėjo parodyti, ko išmoko Brožiuose. Amatų centre tautodailininkė, dailės mokytoja ekspertė Valdonija Karaliūnienė pakvietė į puodelių dekoravimo edukaciją. Užduotis buvo užrašyti dažais ant puodelio patikusį žemaitišką posakį ir dekoruoti spalvomis. Ši edukacija sukėlė daug gerų emocijų, bendro kūrybinio džiaugsmo, ir dar labiau priartino visus prie unikalaus žemaičių palikimo – rašto ir kalbos.
Vėliau renginio dalyviai buvo supažindinti su Veiviržėnais, kurie stebina savo kultūrine veikla, gražiai sutvarkytomis erdvėmis, išlikusiomis senomis sodybomis ir paminklais. Ekskursiją su pasakojimais apie žemaitišką paveldą, miestelio istoriją, dabartį pravedė tautodailininkė V. Karaliūnienė. Toliau pažintį su žemaitiškomis tradicijomis pratęsė Amatų centro darbuotojas Bronius Krauleidis, pasitikęs renginio dalyvius su keturias valandas krosnyje keptu žemaitišku kugeliu. „Baisę skanę. Vo karštybė – akis spruogst iš kaktuos!” – komentavo žemaitiškai pramokę valgytojai.
Apibendrindami renginį jo dalyviai negailėjo gerų žodžių: gerokai praplėtė savo žinias apie žemaičių tarmę, istoriją, kultūrą, išmoko naujų žodžių, posakių, susipažino su žemaitiško kaimo, miestelio bendruomenių kasdienybe, pasiekimais, kultūrine, kūrybine veikla.
Renginį „Žemaitėškas rašliavuos gropė–erdvie rokoutėis milontims sava krašta“ finansavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Nuotraukose – renginio akimirkos.