Kaip sukurti kaimą, kuris ne tik reaguotų į iššūkius, bet ir būtų jiems pasirengęs? Kaip vietos maistas, bendruomenių bendradarbiavimas, dirbtinis intelektas ir iš anksto apgalvoti sprendimai gali stiprinti kaimo vietovių atsparumą? Atsakymų į šiuos klausimus Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendruomenių atstovai ieškojo tarptautiniame mokomajame vizite Švedijoje.
2026 m. rugsėjo 14–16 dienomis Švedijos Upplandsbygd regione vyko tarptautinis mokomasis vizitas, subūręs 28 dalyvius iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos, atstovavusius devynioms vietos bendruomenėms. Vizito metu dalytasi patirtimi, kaip stiprinti kaimo vietovių atsparumą, kurti sumanius sprendimus ir aktyviau įtraukti vietos gyventojus į savo teritorijų ateities kūrimą.
Vizitą organizavo Švedijos vietos veiklos grupė „Upplandsbygd LLU“, bendradarbiaudama su projekto partneriais – Latvijos „Partnerība „Laukiem un jūrai““ ir Lietuvos VVG „Pajūrio kraštas“.
Mokomasis vizitas surengtas įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Resilient Rural Areas“ („Atsparūs kaimo regionai“), kurį finansuoja Švedijos institutas. Projekto metu devynios trijų šalių bendruomenės rengia vietos poreikiams pritaikytas sumanaus kaimo strategijas, dalyvauja mokymuose, praktinėse dirbtuvėse, keičiasi patirtimi ir išbando naujus sprendimus. Siekiama stiprinti bendruomenių gebėjimą savarankiškai spręsti vietos problemas ir pasirengti ateities iššūkiams.
Per tris intensyvias dienas dalyviai lankėsi Gimo Herrgård, Vallentunoje, Knivstoje ir Harg vietovėje, Östhammar savivaldybėje. Tai buvo ne tik pažintinis vizitas, bet ir gyva tarptautinio bendradarbiavimo erdvė, kurioje skirtingų šalių kaimo lyderiai lygino savo vietovių iššūkius, ieškojo sprendimų ir mezgė ryšius būsimiems projektams.
Devynios bendruomenės – skirtingi keliai į sumanų kaimą
Kiekviena iš devynių projekte dalyvaujančių bendruomenių rengia savo sumanaus kaimo strategiją, atsižvelgdama į vietos poreikius ir ateities iššūkius. Daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui krizėms, vietos maisto sistemoms, socialinėms inovacijoms, gyventojų įsitraukimui, tvariam turizmui ir naujoms bendradarbiavimo formoms.
Nors bendruomenių prioritetai skiriasi, jas vienija bendras siekis – stiprinti kaimo vietovių atsparumą, kurti ilgalaikius, vietos poreikiais pagrįstus sprendimus ir suteikti gyventojams daugiau galimybių patiems kurti savo gyvenamosios teritorijos ateitį.
Švedijos „Upplandsbygd“ teritorijoje Harg ir Sanda bendruomenės daugiausia dėmesio skiria pasirengimui krizėms ir bendradarbiavimui, Vallentuna – vietos maisto gamybai ir vartojimui, o Lagga – bendruomenės ir vietos tinklų stiprinimui.
Latvijos partnerio „Partnerība „Laukiem un jūrai““ teritorijoje Jaunsāti, Zentene ir Smārde rengia sumanaus kaimo strategijas, remdamosi SSGG analize. Čia svarbiausi klausimai – paslaugų kokybė ir prieinamumas, gyventojų dalyvavimas bei bendradarbiavimas.
Lietuvos VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje sumanaus kaimo principai yra visos vietos plėtros strategijos pagrindas. Dėmesys skiriamas ne pavieniams projektams, o jų kokybei, tarpusavio sąveikai, vietos verslo, bendruomenių ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimui bei ilgalaikiam poveikiui teritorijai.
Tarptautiniame projekte dalyvaujančios Lietuvos bendruomenės taip pat ieško naujų plėtros galimybių. Brožiuose svarstomos išmaniųjų šiltnamių ir tvarios maisto gamybos idėjos, Priekulėje ir Smilgynuose – skaitmeninės paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms bei geresnio susisiekimo sprendimai, o Drevernoje ir Švencelėje – naujos turizmo paslaugos ir vietos verslo galimybės.
Šios skirtingos kryptys atskleidžia, kad sumanus kaimas neturi vieno universalaus modelio. Vienoje vietovėje svarbiausia gali būti maisto gamyba, kitoje – paslaugų prieinamumas, trečioje – turizmas ar pasirengimas krizėms.
Tačiau svarbiausias kiekvienos strategijos elementas išlieka žmonės: jų gebėjimas susitarti, veikti kartu, prisiimti atsakomybę ir kurti sprendimus, kurie realiai keičia gyvenimą kaime.
Lietuvos patirtis Švedijoje – nuo Brožių sumanaus kaimo iki dirbtinio intelekto
Pirmoji vizito diena prasidėjo Gimo Herrgård, kur dalyvius pasitiko „Upplandsbygd“ komanda. Šeimininkai pristatė „Smart bygder“ – sumanių kaimų bendradarbiavimo modelį ir akcentavo, kad tvari vietos plėtra prasideda nuo žmonių, jų įsitraukimo ir gebėjimo bendradarbiauti.
Dalyviams susipažinus ir pristačius savo bendruomenes, viena svarbiausių dienos temų tapo dirbtinis intelektas ir jo taikymo galimybės vietos plėtros procesuose.
Šiame kontekste VVG „Pajūrio kraštas“ pristatė pranešimą „Brožiai – pirmasis sumanus kaimas Lietuvoje“, kuriame pasidalijo praktine patirtimi, kaip sumanaus kaimo idėja gali tapti ne pavieniu projektu, o nuoseklia ilgalaikės vietos plėtros sistema.
Pranešime pabrėžta, kad sumanus kaimas pirmiausia nėra technologijų projektas. Tai vietos plėtros, vietos ekonomikos ir bendradarbiavimo modelis, kurį vėliau sustiprina skaitmeniniai sprendimai.
Pirmiausia stiprinama vietos ekonomika ir kuriami pajamų šaltiniai, tuomet formuojami bendradarbiavimo susitarimai, o tik tada ieškoma technologinių priemonių, galinčių sustiprinti jau veikiančią sistemą.
Septyni projektai – viena kryptis
Brožių pavyzdys atskleidė, kad septyni įgyvendinti projektai nėra atsitiktinis iniciatyvų rinkinys. Jie veikia kaip nuosekli grandinė, kurioje vieno projekto rezultatas tampa pagrindu kitam – nuo trumposios maisto tiekimo grandinės ir „Maisto laboratorijos“ iki degustacijų kambario, žvėrienos perdirbimo, lauko virtuvės „Koknė ont taka“, Sumanaus kaimo inovacijų centro ir komplekso „Juodas gandras“.
Ši seka buvo kryptingai formuojama per VVG vietos plėtros strategiją. Brožių sumanaus kaimo modelis neprasidėjo nuo atskiro kvietimo teikti paraiškas – pirmiausia buvo numatyta kryptis, o finansavimo priemonės ir projektai derinti prie bendros strategijos.
Svarbus ir vietos verslų daugiafunkciškumas. Brožiuose verslo erdvės tapo ne tik gamybos ar paslaugų, bet ir mokymo, edukacijų bei patirties perdavimo vietomis. Tai padeda kurti papildomas pajamas ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.
Brožių patirtis – tarptautiniame „Nordregio“ tyrime
Brožių sumanaus kaimo patirtis sulaukė ir tarptautinio tyrėjų dėmesio.
2026 m. gegužės 11 d. Šiaurės šalių tyrimų institutas „Nordregio“ paskelbė interaktyvią atvejo analizę „When innovation outruns infrastructure: The case of Brožiai Smart Village“ („Kai inovacijos aplenkia infrastruktūrą: Brožių sumanaus kaimo pavyzdys“).
Tyrime nagrinėjama, kaip bendruomenės iniciatyvos, vietos verslumas ir skaitmeniniai sprendimai gali vystytis net ir tuomet, kai spartaus interneto infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota.
Brožių pavyzdys atskleidžia, kad inovacijos kaime gali prasidėti anksčiau nei atsiranda joms idealiai pritaikyta infrastruktūra. Tačiau kartu tyrime pabrėžiama, kad patikimas interneto ryšys, 5G ir plačiajuostė infrastruktūra yra itin svarbūs tokių iniciatyvų plėtrai, verslo galimybėms ir ilgalaikiam regiono vystymuisi.
Brožių istorija tapo pirmąja iš trijų Šiaurės ir Baltijos regiono skaitmeninio ryšio tyrimo atvejo analizių, kuriose taip pat nagrinėjamos Tavelsjö Švedijoje ir Tórshavn Farerų salose patirtys.
Šis tarptautinis dėmesys suteikė papildomą kontekstą Švedijoje vykusioms diskusijoms apie sumanių kaimų ateitį ir technologijų vaidmenį vietos plėtroje.
„Sumanaus projekto vedlys“ – dirbtinis intelektas, padedantis idėjas paversti projektais
Diskutuojant apie kitų bendruomenių galimybes kurti sumanaus kaimo strategijas, išryškėjo dar viena problema – dažniausiai trūksta ne idėjų, o aiškaus kelio nuo idėjos iki pagrįstos ir konkrečios teritorijos strategiją atitinkančios koncepcijos.
Siekdama padėti spręsti šį iššūkį, VVG „Pajūrio kraštas“ sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą įrankį „Sumanaus projekto vedlys“.
Jis septyniais žingsniais padeda įvertinti idėją, susieti ją su vietos plėtros strategija, pagrįsti poreikį, numatyti poveikį ir išgryninti projekto logiką.
„Varnelė yra pažadas. Įrankis prašo įrodymo.“
Ši frazė tiksliai nusako įrankio veikimo principą. Dirbtinis intelektas čia naudojamas ne tam, kad už žmogų sukurtų projektą, o tam, kad padėtų užduoti tinkamus klausimus, patikrinti argumentus ir pagerinti būsimo projekto kokybę.
„Sumanaus projekto vedlys“ Švedijos ir Latvijos partneriams pristatytas kaip metodas, kurį galima pritaikyti prie savo strategijos, kalbos ir vietos poreikių.
Taip Brožių istorija tapo platesnės diskusijos dalimi apie tai, kas iš tiesų daro kaimą sumanų – ne technologijų kiekis, o gebėjimas strategiškai veikti, bendradarbiauti ir idėjas paversti realiais pokyčiais.
Vietos maistas, bendradarbiavimas ir turizmas – praktinės Švedijos patirtys
Antrąją vizito dieną teorines diskusijas pakeitė praktiniai pavyzdžiai. Dalyviai lankėsi ūkiuose, susitiko su vietos iniciatyvų kūrėjais ir susipažino su bendradarbiavimo modeliais, kurie padeda stiprinti kaimo ekonomiką bei bendruomeninius ryšius.
„Selmas garden“ – ūkis, kuriame susitinka maisto gamyba ir socialinė veikla
Vallentunoje aplankytas „Selmas garden“ – ūkis, kuriame vietos maisto gamyba derinama su lankytojų veiklomis ir reabilitacija.
Reabilitacijos veiklą čia vykdo organizacija „Nytida“. Dalyviai susipažino su ūkio veiklos modeliu ir ragavo vietoje bei regione pagamintus produktus.
Šis pavyzdys atskleidė, kaip vienoje vietoje gali būti derinamos skirtingos veiklos – žemės ūkis, lankytojų priėmimas ir socialinės paslaugos.
Tokios iniciatyvos suteikia galimybę vietos išteklius panaudoti ne tik ekonominei veiklai, bet ir žmonių gerovei bei socialinei įtraukčiai stiprinti.
„Valkyria“ – vietos maistas ir trumposios tiekimo grandinės
Kavinėje „Valkyria“ dalyvius pasitiko Helena ir Joakimas iš „Langhard Lantbruk“.
Susitikimo metu diskutuota apie trumpąsias maisto tiekimo grandines, vietos maisto gamybą ir vartojimą Vallentunos savivaldybėje.
Pristatyta Vallentunos maisto turgaus bei asociacijos „Food and Flavours of Northern Stockholm“ („Šiaurės Stokholmo maistas ir skoniai“) veikla, aptarti SSGG analizės ir ankstesnių susitikimų su vietos gyventojais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis rezultatai.
Diskusijos leido pažvelgti į vietos maisto sistemą kaip į platesnį bendradarbiavimo tinklą, kuriame svarbūs ne tik gamintojai, bet ir vartotojai, bendruomenės bei vietos organizacijos.
Trumpųjų tiekimo grandinių stiprinimas gali padėti vietos ūkininkams ir gamintojams pasiekti vartotojus, didinti vietos produkcijos žinomumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę regione.
Lagga ir Eda Lägergård – bendruomenės ryšiai prasideda nuo pokalbio
Lagga ir Eda Lägergård vietovėse dėmesys krypo į bendruomenės ryšius.
Lagga bendruomenės atstovai Sara ir Henrikas pristatė savo prioritetinę sritį – bendruomenės, vietos tinklų ir bendradarbiavimo stiprinimą.
Pasivaikščiojimas miške tapo neformalia erdve pokalbiams apie gyventojų, asociacijų ir vietos verslo bendradarbiavimą bei pasitikėjimo tarp žmonių svarbą kuriant pokyčius.
Šis susitikimas priminė, kad bendruomenės stiprinimas ne visada prasideda nuo didelių investicijų. Kartais pirmasis žingsnis – sukurti erdvę žmonėms susitikti, pasikalbėti, išgirsti vieniems kitus ir atrasti bendrus tikslus.
Lietuvos delegacija savo regioną pristatė ir per maistą – Eda Lägergård surengė iš Lietuvos atsivežtų vietos produktų pristatymą ir degustaciją.
Tai tapo dar viena galimybe ne tik supažindinti partnerius su savo krašto produktais, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Fjärdhundraland – kai LEADER projektas išauga į ilgalaikį bendradarbiavimą
Ekbolanda ūkyje Mats Thorburn pristatė Fjärdhundraland bendradarbiavimo modelį.
Tai narių valdoma ekonominė asociacija, kuri kaimo turizmo kryptį kuria ne pagal administracines ribas, o pagal lankytojų poreikius.
Fjärdhundraland istorija prasidėjo nuo 2009–2011 m. įgyvendinto LEADER turizmo projekto, o 2011 m. išaugo į savarankišką asociaciją.
Ilgainiui ji subūrė platų vietos verslų, ūkių ir paslaugų teikėjų tinklą. Šiuo metu asociacija vienija daugiau kaip 170 narių.
Asociacijos veikla sulaukė pripažinimo ir nacionaliniu mastu – 2019 m. Fjärdhundraland pelnė Švedijos turizmo apdovanojimą „Stora Turismpriset“.
Šis pavyzdys ypač aktualus vietos veiklos grupėms. Jis atskleidžia, kaip LEADER projektas gali tapti ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu, o projekto metu sukurti ryšiai ir veiklos tęstis net pasibaigus finansavimui.
Bendradarbiaudami smulkūs verslai, ūkiai ir paslaugų teikėjai gali sukurti vientisą ir patrauklų regiono pasiūlymą, kuris būtų sunkiai pasiekiamas kiekvienam veikiant atskirai.
Ekbolanda – ūkis, tapęs vietos susitikimų erdve
Vizito metu taip pat susipažinta su Ekbolanda ūkio šeimininkės Kristin Halvarsson veikla.
Ji yra pelniusi pripažinimą už dėmesį gyvūnų sveikatai, biologinei įvairovei ir vietoje gaminamam maistui.
Netoli Ramstalundo esantis jos ūkis tapo lankytojų mėgstama susitikimų vieta ir vietos žemės ūkio bei kaimo gyvenimo pristatymo pavyzdžiu.
Kristin Halvarsson veikla pristatyta kaip įkvepiantis pavyzdys, rodantis, kaip ūkininkavimas, atsakingas požiūris į aplinką, vietos maisto gamyba ir lankytojų priėmimas gali papildyti vienas kitą.
Harg – bendruomenė, kuri krizei ruošiasi iš anksto
Trečiąją vizito dieną Harg vietovėje, Östhammar savivaldybėje, dėmesys sutelktas į bendruomenių pasirengimą krizėms ir praktinį atsparumą.
Čia dalyviai pamatė, kad pasirengimas nenumatytiems atvejams nėra vien strategijų ar planų dalis – jis jau įgyvendintas realiais sprendimais.
Harg ir Sanda bendruomenės, dalyvaudamos tarptautiniame projekte „Resilient Rural Areas“, rengia sumanaus kaimo strategiją, orientuotą į pasirengimą krizėms, vietos bendradarbiavimą ir atsparumo stiprinimą.
Šiame procese dalyvauja vietos organizacijos, tarp jų – Sanda bendruomenės namų asociacija ir „Projekt Aktivera Östhammar“.
Siekiama sutelkti vietos žinias, stiprinti bendradarbiavimą ir ieškoti praktinių sprendimų, didinančių gyventojų saugumą bei pasirengimą nenumatytiems atvejams.
Vanduo, maistas ir energija – svarbiausi bendruomenės poreikiai
Bendruomenė yra įsirengusi vandens gręžinį, kuris krizės atveju galėtų aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu.
Taip pat veikia virtuvė, kurioje šiuo metu gaminamas maistas ir teikiama pagalba pabėgėliams, o prireikus joje būtų galima ruošti maistą visai bendruomenei.
Tam pritaikyta infrastruktūra ir parengti generatoriai, leidžiantys užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą net sutrikus elektros tiekimui.
Harg pavyzdys atskleidė, kad bendruomenės atsparumas kuriamas ne vien dokumentuose, o iš anksto apgalvotais ir realiai veikiančiais sprendimais.
Tai gebėjimas krizės metu pasirūpinti pagrindiniais žmonių poreikiais – vandeniu, maistu, energija ir tarpusavio pagalba.
Tokie sprendimai svarbūs ne tik ekstremaliųjų situacijų metu. Jie stiprina bendruomenės savarankiškumą, pasitikėjimą ir gebėjimą veikti kartu kasdienybėje.
Vizito pabaigoje surengta refleksijos sesija „Ką galime parsivežti namo?“, kurios metu dalyviai dalijosi įgytomis pamokomis, aptarė naujas idėjas ir būsimo bendradarbiavimo galimybes.
Ką parsivežame iš Švedijos?
Per tris dienas dalyviai aplankė skirtingas bendruomenes, ūkius ir vietos iniciatyvas – nuo Laggos, Sandos ir Hargo iki „Solgläntan“, kavinės „Valkyria“, Eda Lägergård ir Ekbolanda ūkio.
Kiekviena aplankyta vietovė pasiūlė savitą požiūrį į kaimo ateitį: vienur svarbiausia vietos maisto sistema, kitur – bendruomenės ryšiai, turizmo galimybės ar pasirengimas krizėms.
Lietuvos VVG „Pajūrio kraštas“ šio vizito metu ne tik susipažino su Švedijos ir Latvijos partnerių patirtimi, bet ir pristatė savo sukauptas žinias – Brožių sumanaus kaimo modelį, strateginį požiūrį į vietos plėtrą bei dirbtiniu intelektu grįstą įrankį „Sumanaus projekto vedlys“.
Tarptautinis bendradarbiavimas suteikė galimybę pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos, palyginti skirtingus sprendimus ir atrasti naujų idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Klaipėdos rajono bendruomenėse.
Visus aplankytus pavyzdžius vienija bendras principas: sumanus kaimas nėra vienas projektas ar technologinis sprendimas. Tai gebėjimas sutelkti žmones, vietos verslą ir organizacijas bendram tikslui bei nuosekliai kurti savo teritorijos ateitį.
Būtent tuo ir vertingi tokie tarptautiniai susitikimai – jie leidžia mokytis iš jau išbandytų sprendimų, dalytis savo patirtimi ir atrasti naujų bendradarbiavimo galimybių.
Tačiau kiekviena vietovė turi savitas aplinkybes, išteklius ir žmonių poreikius. Todėl svarbiausia ne aklai perkelti kitur pasiteisinusį modelį, o suprasti jo veikimo principus ir pritaikyti juos savo kraštui.
Iš Švedijos parsivežame ne tik naujų idėjų, bet ir dar stipresnį įsitikinimą – sumanus ir atsparus kaimas kuriamas tada, kai žmonės veikia kartu, dalijasi patirtimi ir atranda savo kraštui tinkamiausius sprendimus!
