Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ atstovai dalyvavo tarptautinio projekto „Perėjimas prie atsparių kaimo vietovių“ konferencijoje Švedijoje. Konferencija vyko šių metų gegužės 23-26 dienomis Upsaloje. Šis renginys yra pirmasis iš dviejų projekte suplanuotų tarptautinių konferencijų. Projektą, kurį finansuoja Švedijos institutas, vykdo Upplandsbygd Vietos veiklos grupė Švedijoje kartu su 8 partneriais iš Estijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos. Visi partneriai veikia kaip vietos veiklų grupės ir naudoja LEADER metodą. Mūsų bendras tikslas – sukurti tinklą, skatinantį perėjimą prie atsparių kaimo vietovių aplink Baltijos jūrą.
Projekto vadovė ir šios konferencijos organizatorė Emma Mattila su komanda labai pasistengė, kad konferencijos metu dalyviai išgirstų, pamatytų ir patirtų tvarių iniciatyvių vaisius Upplandsbygd VVG teritorijoje.
Konferencijoje dalyvavo 50 atstovų iš visų devynių bendradarbiaujančių organizacijų. Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ atstovavo pirmininkė Raimoda Damulienė, VPS administratorė Jūratė Vasiliauskienė bei valdybos nariai Vida Riaukienė ir Raimondas Zabiela.
Pirmoji mūsų tema – tvarus verslas ir atsparumas. Vietos verslininkai, papasakojo apie atsparumą, susijusį su mažomis įmonėmis, ir apie tai, kaip tvarias iniciatyvas paversti pelningomis. Mokslo atstovė Louise Hård af Segerstad teigia, jog siekiant ilgalaikio ekonomikos tvarumo, taip pat svarbu neignoruoti ekologinių ir socialinių poreikių. Seni ekonomikos modeliai taip neveikia, todėl žiūrint į priekį svarbu naujai mąstyti. Verslo atstovė Pia Andersson paaiškino, kaip bėgant laikui pasikeitė mūsų vartojimo įpročiai ir kaip tvarumui klientai dabar teikia pirmenybę labiau nei bet kada anksčiau. Tyrimai taip pat rodo, kad tvarioms įmonėms dažnai sekasi geriau nei netvarioms.
Daug dėmesio buvo skiriama akvakultūros temai. Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto doktorantūros studentas Pontus Gunnarsson, teigia, jog žuvies auginimas labai išpopuliarėjo ir dabar šiuo būdu yra išgaunama tiek pat jūros maisto kiek iš žvejybos jūroje. Žuvų auginimo sektorius nuolat vystosi tobulinant metodus ir naujus žuvies maisto tipus, kurių pagrindą sudaro tokie ingredientai kaip vabzdžiai ir pelėsiai. Akvakultūra turi didžiulį potencialą Baltijos jūros šalyse ir yra puikus būdas gauti pajamų ir maisto kaimo ir pakrančių vietovėms.
Gautas žinias apie akvaponikos sistemą užtvirtinome šeimos verslo kavinėje „Paradiso“ Knivstoje, kur Maja de Bernardo ir Fredrik Svensson, augina žuvis ir daržoves uždaroje akvaponikos sistemoje ir šitaip apsirūpina maisto produktais savo restoranui.
Konferencija buvo išties turininga – aplankėme mokyklą, kuri turi savo daržą ir ugdo vaikų daržininkystės įgūdžius bei praturtina mokyklos virtuvę sveikomis daržovėmis. Daug išgirdome ir pamatėme apie nendrių naudą saugant vandenį nuo maistinių medžiagų taršos. Susipažinome su ūkininku Leifu, kuris augina nendres šalia savo laukų, tam kad sulaikytų trąšų ir maistinių medžiagų patekimą į vandenį ir su verslininku, kuris sukūrė nendrių pjovimo laivelį ir šiandien juo pjauna nendres bei tiekia žaliavą aplinkai draugiškų gėrimo šiaudelių gamybai. Dar viena puiki pažintis su jauna Kombobrew komanda – natūraliai fermentuoto gėrimo kombučia, gamintojais. Tai mažas, jaunas verslas, kuris nuo pat pradžių mąsto ir veikia tvariai – nuo ekologiškų žaliavų gėrimo gamybai iki perdirbamo aliuminio skardinės galutiniam produktui – viskas buvo atrinkta atsižvelgiant į tvarumą. Be to, kombučia yra fermentuotas gėrimas, kurio gamybai nereikia beveik jokios energijos.
Ši konferencija suteikė galimybę praktiškai pajusti, kaip įgyvendinant projektus ir panaudojant ES lėšas galima siekti aukštesnių, globalių tikslų ir eiti koja kojon su mokslu. Vietos projektai turėtų spręsti opias problemas siekiant darnos su gamta bei visuomene ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę.