ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DARBO GRUPĖS VIZITAS BROŽIUOSE

Brožiuose lankėsi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)  vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė,  Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė su grupe ministerijos specialistų. Darbinio vizito tikslas – aptarti Klaipėdos rajono bendruomenių galimybes dalyvauti Interreg Baltijos jūros regiono programoje (2021-2027), susipažinti su vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ narių pasiekimais gaminant sveikatai palankų maistą.

Baltijos jūros regiono strategija – ir kaimo bendruomenėms

Vienas ŽŪM atstovų vizito tikslų buvo supažindinti susitikimo dalyvius su ES Baltijos jūros regiono strategijos programa, paskatinti ekonominius-socialinius partnerius aktyviai rengti paraiškas būsimiems projektams, atliepiantiems pagrindinius Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslus – kurti ir plėtoti inovatyvią visuomenę, dabartinei geopolitinei situacijai atsparias bendruomenes bei veiklas, užtikrinančias klimato neutralumą.

ES Baltijos jūros regiono strategija apima 14 politikos sričių (mokslas, kultūra, inovacijos, bioekonomika ir kt.). Programa finansuoja projektus, kurie prisideda prie bendradarbiavimo Baltijos jūros regione stiprinimo, nenumatytų iššūkių sprendimo, klimato kaitos ir tvaraus vandens valdymo. Potencialūs projektų partneriai iš 8 Baltijos šalių yra kviečiami jungtis į partnerystes, rengti projektines paraiškas. Pasak ŽŪM vyriausiosios patarėjos D. Miniataitės, svarbu identifikuoti svarbią vietos bendruomenių  problemą, kuri būtų aktuali visiems projekto partneriams, nusimatyti aiškius tikslus, konkrečius uždavinius, tikslines grupes ir rezultatus.

Darbinio susitikimo metu aptarti galimi projekto variantai, labiausiai priimtina būtų strateginės politikos bioekonomikos sritis, jos sudėtinė dalis – žiedinė ekonomika, kurios įgyvendinimo pavyzdžių Lietuvoje nėra daug –  atsiliekame nuo ES rodiklių. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja I. Javičienė pastebėjo, jog būtent Brožių kaimo bendruomenė yra sukūrusi unikalų  žiedinės ekonomikos pavyzdį: subūrė vietos žmones, gamina maistą, tvarko atliekas, į maisto gamybos procesą įtraukė ūkininkus, kaime pasikeitė socialinė aplinka, toliau kuriamas gerbūvis. I. Javičienės teigimu, į maistą susiveda visos svarbios žmonių gyvenimo sritys, tarp jų ir šiandienos iššūkiai: bendruomenių saugumo, atsparumo krizėms stiprinimas, pilietinės galios ugdymas, sveikatos prevencija,  naujų technologijų įsisavinimas, todėl labai svarbu pasinaudojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinių priemonių galimybėmis atliepti juos ir vystyti inovatyvias vietos gyventojų iniciatyvas.

Ateitis – sveiko ir saugaus maisto vartojimas

VVG „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė akcentavo, jog bene didžiausia problema yra nekokybiškas maistas ir su juo susijęs augantis sergamumas. Pasak R. Damulienės, maistas turi būti vaistas, o ne nuodas. Dėl netinkamos mitybos kylančius sveikatos sutrikimus žmonės gydo vis didesnėmis vaistų dozėmis, kurie sveikatos tikrai neprideda, tik gesina organizme „gaisrus“. Neseniai skelbta statistika, kad nuo perteklinio vaistų vartojimo daugėja mirčių. Lėtinių ligų kamuojama, daug cheminių preparatų, nekokybiško maisto vartojanti visuomenė ne tik Lietuvos problema. Būtina skatinti sveiko maisto gamybą, mokyti žmones rinktis sveiką maistą, gerti švarų vandenį. R. Damulienės įsitikinimu, būtent sveiko ir saugaus maisto vartojimo, o kartu ir kokybiško gyvenimo trukmės ilginimo programas visuomenėje (kaimo ir miesto)  ir reikėtų įgyvendinti.

Rajone vis daugiau sveiko maisto gamybos pavyzdžių

Klaipėdos rajone jau daug pavyzdžių, kai kaimo bendruomenės, kaimo verslas imasi sveikatai palankios veiklos ir sulaukia daug vartotojų dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų produktai buvo pristatyti ir Brožiuose vykusio ŽŪM atstovų darbinio vizito metu.

Mažosios bendrijos „Alkepa“ sveikuoliškus desertus pristatė įmonės savininkai Agnė ir Raimondas Zabielos. Jaunieji verslininkai sukūrė sėkmingą  „Gėrybės“ prekinį ženklą, kuriuo žymi sveikuoliškus ir veganiškus desertus.  Jų sudėtyje nėra gyvūninės kilmės produktų, gaminiai be laktozės, be kiaušinių, be miltų, saldinti natūraliais saldikliais iš datulių, obuolių ir kokoso. „Gėrybės“ prekės ženklas yra sukūręs keliolika skirtingų desertų rūšių.  Desertai buvo pristatyti originaliai – paragavus reikėjo atsakyti, iš kokių produktų pagamintas skanėstas ir išsirinkti gardžiausią. Po degustacijos Zabielos išvyko į Vokietiją su savo gaminiais dalyvauti maisto produktų parodoje „Žalioji savaitė“.

Svečiams buvo surengta ir itin kokybiškų aliejų degustacija, tarp jų ir vietos gamintojo ūkininko Tado Mockaus ekologiniame javų ūkyje pagaminti šalto spaudimo kanapių bei rapsų aliejai. Pasak T. Mockaus, būtina skatinti perdirbimą žemės ūkyje, kad ūkininkai patys ne tik parduotų žaliavą, bet ir gamintų ekologišką sertifikuotą produkciją. T. Mockaus ekologiškus grūdus išperka austrai, šveicarai, tačiau pats ūkininkas nusiteikęs ateityje mažiau auginti, daugiau gaminti sveiko maisto: miltų, dribsnių, aliejų.

Sveikas samtis bus kilnojamas dažnai

Svečiai ragavo bei degustavo Brožių virtuvės pagamintų sveikuoliškų patiekalų ir sultinių (jautienos, avienos, vištienos, žuvies, daržovių), kurių  galima įsigyti kartu su įvairių daržovių, mėsos produktų ruošiniais. Tai naujoji Brožių maisto gamybos linija „Samtis sveikatos“.  Sveiko maisto vartojimo įgūdžių reikia mokyti nuo mažens. Sveikuoliškas maistas tiekiamas į  vieną iš rajono mokyklų, planuojama vaikams sukurti specialų produktų rinkinį, iš kurio jie patys galėtų lengvai pasigaminti pietus, kol tėveliai yra darbe.

Darbinio susitikimo dalyviai Brožiuose  buvo supažindinti ir  su mažosios bendrijos „Rauginta“ produkcija, kuri garsina rajoną už jo ribų, nes iš kartos į kartą perimamas verslas skaičiuoja jau daugiau kaip pusę amžiaus. Rauginti produktai yra ne tik skanus, bet ir sveikas maistas.

Brožių virtuvės degustacijų erdvėje sveikuoliškų maisto patiekalų ragavimai ir degustacijos vyksta jau ne pirmą kartą. Ateityje  planuojama  rengti daugiau šviečiamųjų, edukacinių renginių, kuomet kartu su maisto ragavimu vyks mitybos specialistų paskaitos, kaip pasirinkti maistą, kurį galima valgyti. O rajono kaimo bendruomenėms ir verslui sėkmės atveju įsijungus į Baltijos jūros regiono strategijos projektus su sveiko maisto projekto idėja, galima tikėtis ir produktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje.

VVG „Pajūrio kraštas“ informacija

Nuotraukose: ŽŪM darbo grupės vizito Brožiuose akimirkos